EP prasidėjo batalijos dėl BŽŪP ateities

Darbas prie naujo ES 2028–2034 m. biudžeto vyksta jau seniai, o pataisų skaičius nuolat auga – šiuo metu jų priskaičiuojama daugiau nei 6500. Per savaitės viduryje įvykusį trijų Europos Parlamento (EP) jungtinių komitetų – Biudžeto (BUDG), Regioninės plėtros (REGI) ir Žemės ūkio (AGRI) – posėdį kilo daugybė ginčų, susijusių su nauju ES lėšų paskirstymu.

Keletas Europos Parlamento šaltinių portalui „Euractiv“ sakė, kad politinių frakcijų lyderiai dėl vidinių nesutarimų atidės sprendimą dėl ilgalaikio 2 trilijonų eurų ES biudžeto. EP nariai audringai ginčijosi, ar reikėtų atmesti Europos Komisijos planą sujungti žemės ūkio ir regionines lėšas į 865 mlrd. eurų vertės nacionalines programas.

Socialistai oficialiai pareiškė esantys pasirengę visiškai atmesti nacionalinių planų pasiūlymą, o centro dešiniųjų pažiūrų Europos liaudies partija (EPP), didžiausia Parlamento frakcija, yra susiskaldžiusi šiuo klausimu.

Siekdami išeiti iš aklavietės, minėtų komitetų koordinatoriai toliau rengia technines diskusijas su atitinkamais komisarais – Piotru Serafinu, Christophe’u Hansenu ir Raffaele Fitto.

„Megafondas“ prieš BŽŪP

Posėdyje EK planas  buvo pavadinta „megafondu“, o kai kurie jo dalyviai piktinosi, jog „megafondo“ idėja tėra tik tam, kad būtų sulietas įvairių sektorių išlaidų mažinimo klausimas. Be to, Vengrijos atstovai priminė ir keistą Vokietijos poziciją, kad „ES žemės ūkio subsidijos yra visiškai nereikalingos: „20 proc. lėšų išėmimas iš žemės ūkio yra faktas. O jei pažvelgsite į tai realiai, vos per kelerius metus sumažėjimas siekia 50 proc. Kitaip nei sąmoningu išpuoliu prieš Europos žemės ūkį to pavadinti negaliu...“

Pasak portalo farmer.pl, diskusijų metu ne kartą buvo raginama, kad BŽŪP liktų atskira, dviejų ramsčių priemone, turinčia visišką teisėkūros ir finansinę autonomiją, o pirmojo ramsčio intervencijos, įskaitant bazinę pajamų paramą, būtų 100 proc. finansuojamos iš Europos biudžeto, be papildomo nacionalinio bendro finansavimo.

Reikia spartinti išmokas

Atskiras, labai specifinis klausimas buvo savalaikis lėšų išmokėjimas ūkininkams iš naujojo ES biudžeto po 2027 m. Kaip buvo įspėta, naujų nacionalinių planų kūrimas gali būti gerokai atidėtas. O jei jis užsitęs, bus atidėtas ir konkrečių išmokų, įskaitant metines subsidijas ūkininkams, išmokėjimas. Tai itin akcentavo europarlamentaras Norbertas Linsas: „Mūsų ūkininkai negali laukti ES subsidijų vien dėl to, kad NRPP planas nebuvo laiku užbaigtas...“

Jis paragino, kad nauja teisinė sistema būtų kuo aiškesnė ir paprastesnė paramos gavėjams, kad būtų užtikrintas aprūpinimas maistu, o ūkininkai turėtų laiko plėtrai ir investicijoms.

Bulgarijos europarlamentaras Andrejus Novakovas savo ruožtu pasisakė už regionus, besiribojančius su Rusija ir Ukraina, įskaitant Lenkiją. Jis taip pat paragino greičiau išmokėti 2028–2034 m. ES lėšas: „Dronai krenta ES pakraščiuose – Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Bulgarijoje, o prie mūsų pakrančių dedamos minos. Manau, kad šie su Rusija ir Ukraina besiribojantys regionai nusipelno 20 procentų pažangos, kuri realiai padidintų jų galimybes plėtoti infrastruktūrą ir įveikti karo pasekmes.“

Europarlamentaras teigė, kad sanglaudos politika turėtų būti lankstesnė ir palikti daugiau laisvės vietos ir centrinėms valdžios institucijoms kuriant programas. Jo nuomone, dabartinis pasiūlymas centralizuoja per daug galios „vieno ministro ir vieno komisaro rankose“.

Prieštarauja Briuselio planams

Briuselio žadėtame procedūrų „supaprastinime“ – kalbant apie daugelio fondų sujungimą į vieną didelį – netrūko ironijos.

Posėdyje nuskambėjo tokios mintys: „Jei Komisija tvarkytų namų ūkį, ji vadovautųsi ta pačia logika ir siūlytų pusryčius, pietus ir vakarienę sudėti į vieną dubenį, juos sumaišydama, nes tai būtų paprasčiau.“

Arba: „Nenorime, kad ši politika taptų Kalėdų eglute, nuo kurios Europos Komisija nuima papuošimus, kai tik prireikia – vieną kartą imdama pinigus iš sanglaudos politikos, o kitą kartą – iš žemės ūkio.“

Rumunijos atstovas Danielis Buda pažymėjo, kad tūkstančiai pataisų atspindi ne tik kiekvienos politinės grupės viziją, bet ir realius kiekvieno ES kampelio poreikius: „Be finansinio aspekto, svarbiausia yra nuspėjamumas ir užtikrinimas, kad kiekvienas paramos gavėjas žinotų, kokiomis lėšomis gali pasikliauti. Visiškai nepriimtina, kad valstybėse narėse gali vykti „kova“, pavyzdžiui, tarp ūkininkų ir sanglaudos politikos paramos gavėjų dėl tų pačių lėšų paskirstymo...“

Komisija ginasi

Europos Komisijos atstovai gynė savo pasiūlymą, nors ir pareiškė esantys pasirengę derėtis. Jie teigė, kad dabartinė BŽŪP – jos du ramsčiai, kiekvienas su savo taisyklėmis – yra „pernelyg griežta“ ir „sudėtinga“ naujoje realybėje.

„Integruotas požiūris tai keičia. Jis išsaugo kiekvieną atskirą intervenciją, tačiau visą BŽŪP įrėmina į vieną sistemą“, – teigė EK atstovas.

Jis patikino, kad skirta suma skirta ūkininkų pajamoms remti, o įsipareigojimas skirti 10 procentų kaimo vietovėms ir krizių valdymo mechanizmas lieka galioti.

Darbas prie naujojo ES biudžeto tik įsibėgėja. Pranešėjai paskelbė, kad tolesnės, išsamios derybos prasidės rudenį po vasaros atostogų. Tuo tarpu kitas toks didelis trijų komitetų bendras posėdis numatytas lapkričio 4 d., kai tikimasi priimti ataskaitą.

Visos sektorinės ataskaitos, skirtos naujajam biudžetui, komitetuose turėtų būti priimtos iki 2026 m. lapkričio mėn. plenarinės sesijos. Planų įgyvendinimas ir išmokos planuojamos nuo 2028 m.

Parengė Ričardas Čekutis