EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis, visose ES šalyse palaipsniui bus atkurtos nualintos ekosistemos, taip pat bus siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų ir užtikrintas didesnis aprūpinimo maistu saugumas.

Siekdamos bendrų ES tikslų, valstybės turės iki 2030 m. atkurti bent 30 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 90 proc. buveinių – miškų, pievų ir šlapynių, upių, ežerų, koralų sąžalynų ir kitų teritorijų gerą būklę. Pagal Europos Parlamento (EP) poziciją ES šalys iki 2030 m. pirmenybę turėtų teikti „Natura 2000“ teritorijoms. ES valstybės turės užtikrinti, kad teritorijoms pasiekus gerą būklę, ji reikšmingai vėl nepablogėtų. ES valstybės turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina siekti šių tikslų.

Siekdamos pagerinti biologinę įvairovę žemės ūkio sistemose, ES valstybės turės siekti gerinti du iš šių trijų rodiklių:

• pievų drugių indeksą;
• žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalį
• arba organinės anglies sankaupas pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose.

Taip pat turi būti siekiama padidinti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksą, nes paukščiai yra geras bendros biologinės įvairovės būklės rodiklis.

Kadangi nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES valstybės turės iki 2030 m. atkurti bent 30 proc. nusausintų durpynų (bent ketvirtadalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Iki 2040 m. turi būti atkurta 40 proc. nusausintų durpynų, o iki 2050 m. – 50 proc. (bent trečdalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Atkurti drėgnumą nebus privaloma ūkininkams ir privatiems žemės savininkams.

EP reikalavimu į teisės aktą įtraukta sustabdymo nuostata, pagal kurią žemės ūkio ekosistemų tikslai gali būti nebetaikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, kai jų siekiant smarkiai sumažėja žemės, reikalingos pakankamai maisto produktų gamybai, ES.

Gamtos atkūrimo aktu taip pat reikalaujama užtikrinti keleto miškų ekosistemų rodiklių didėjimo tendenciją ir pasodinti dar tris milijardus medžių. Be to, ES valstybės turės atkurti 25 tūkst. kilometrų upių laisvą tėkmę ir užtikrinti, kad nesumažėtų bendras nacionalinis grynasis miesto žaliosios erdvės ir miesto medžių lajų dangos plotas.

Šiam sprendimui pritarė 329 EP nariai, 275 nepritarė, o 24 susilaikė. Įstatymą patvirtinus Tarybai, jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.

Duomenys rodo, kad daugiau kaip 80 proc. buveinių Europoje yra prastos būklės. 2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose, siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų ir įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija. Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas duotų didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos ir atkūrimo, išreikštus Konferencijos dėl Europos ateities išvadose.

EP biuro Lietuvoje informacija

Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.

Europos ūkininkų bendruomenės – nepritaria

„Europos ūkininkų, miško savininkų ir kooperatyvų bendruomenė labai apgailestauja, kad pritrūko palaikymo Gamtos atkūrimo įstatymo pakeitimui", – pranešimą išplatino „Copa–Cogeca“ pridurdama, kad visada palaikė gamtos atkūrimą kaip visumą, bet ne tai, kaip šis įstatymas buvo sukurtas, klaidingas nuo pat pradžių.

Organizacija taip pat pareiškė, jog ir toliau stengsis įtikinti, jog šio susitarimo įgyvendinimas sukels rimtų problemų Europos ūkininkų ir miškininkų bendruomenėms. „Pagrindinis gamtos atkūrimo klausimas yra tai, kaip bus finansuojamas šis įstatymas ir kaip bus remiami žemės naudotojai ir savininkai, kad galėtų aktyviai vykdyti ilgalaikius pokyčius. 

Pasak pranešimo, siekiant, kad "ydingas įstatybas būtų įgyvendinamas padarant kuo mažiau žalos" žemės ir miško ūkio sektoriams, toliau bus dirbama su nacionalinėmis vyriausybėmis.

ŪP portalo inf.