Erkės aktyvios ne tik miške: kaip apsisaugoti?

Užsikrėsti galima ne tik miške

Lietuva išlieka viena iš Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių. Nors erkių aktyvumas ryškiausias šiltuoju metų laiku, dėl klimato kaitos jų aktyvusis sezonas ilgėja, todėl rizika užsikrėsti išlieka didesnę metų dalį.

Žmogus erkiniu encefalitu ir Laimo liga dažniausiai užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei. Rečiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstų ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

„Visuomenėje vis dar paplitęs mitas, kad erkės pavojingos tik miškuose. Iš tiesų jos puikiai prisitaikiusios gyventi ir miestų žaliosiose teritorijose – parkuose, skveruose, soduose ar pamiškėse. Todėl kiekvieną kartą po buvimo gamtoje, net ir trumpai pasivaikščiojus miesto parke, reikėtų kruopščiai apžiūrėti savo kūną ir kuo greičiau pašalinti pastebėtą erkę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Apsaugo skiepai ir atsargumas

Veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinacija gali būti atliekama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Patikimas imunitetas susiformuoja po trijų vakcinos dozių, o vėliau jį būtina palaikyti sustiprinamosiomis dozėmis kas 3–5 metus.

„Nors sergamumo rodikliai kasmet svyruoja, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu išlieka didelė. Todėl svarbu ne tik naudoti repelentus, rinktis kūną dengiančius drabužius ir po buvimo gamtoje apžiūrėti save, bet ir pasirūpinti skiepais. Tai vienintelė patikima apsauga nuo šios sunkios ligos“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Primename, kad 50–60 metų gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis – kompensuojama tiek pirmoji, tiek vėlesnės vakcinos dozės pagal nustatytą skiepijimo schemą.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiau pašalinti pincetu, sugriebti kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti. Erkės negalima spausti, tepti aliejumi, kremu ar kitomis priemonėmis, nes tai gali padidinti infekcijos perdavimo riziką. Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Jei erkės visiškai pašalinti nepavyko ir odoje liko jos straubliuko dalis, nerimauti nereikia – organizmas ją pašalins natūraliai. Vis dėlto mėnesį reikėtų stebėti savo savijautą. Atsiradus plintančiam odos paraudimui, pakilus temperatūrai ar pablogėjus bendrai savijautai, būtina kreiptis į gydytoją.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – kuo jos skiriasi?

Erkinis encefalitas – virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, galinti sukelti meningitą, encefalitą ar net baigtis mirtimi. Maždaug trečdalis persirgusiųjų šia liga nevisiškai pasveiksta – jiems išlieka ilgalaikių sveikatos sutrikimų: dėmesio koncentracijos ir miego problemos, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, retesniais atvejais – paralyžius.

Laimo ligą sukelia bakterijos, kurias taip pat platina erkės. Dažniausiai paplitęs pirmasis ligos požymis – erkės įkandimo vietoje atsirandantis plintantis odos paraudimas (migruojančioji eritema). Negydoma liga gali pažeisti sąnarius, nervų sistemą ar širdį. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbiausia apsauga išlieka asmeninės profilaktikos priemonės.

Situacija Lietuvoje

NVSC duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito atvejai, 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 176. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 2 607 Laimo ligos atvejai, tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 4 329.

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruotas 1 mirties nuo erkinio encefalito atvejis, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2 mirties atvejai.

Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu kasmet registruojamas gegužės–spalio mėnesiais – tuomet nustatoma beveik 90 proc. visų atvejų. NVSC duomenimis, erkiniu encefalitu dažniau serga kaimo gyventojai, o Laimo liga – miestų gyventojai, nes erkės plačiai paplitusios ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse.

NVSC informacija