ES gamtos atkūrimo reglamentas – realių galimybių ar stebuklų laukas?

Euras, investuotas į gamtos atkūrimą, duoda nuo 800 iki 3 800 proc. naudos

Viešai išplatintoje BNS informacijoje teigiama, kad „anot Eurostato 2022 metų gruodį paskelbtos analizės, kiekvienas euras, investuotas į gamtos atkūrimą, duoda nuo 8 iki 38 eurų naudos“. Eurostato pateikti skaičiai vienas prie vieno sutampa su šiek tiek anksčiau į EP nario Bronio Ropės klausimą pateiktu, tačiau žymiai detalesniu EK nario Virginijaus Sinkevičiaus atsakymu. Pacituosime:

„Kaip paaiškinta IV priede: poveikio vertinimui skirtame EK tarnybų darbiniame dokumente aptarti analitiniai metodai su šešiais ekosistemų tipais susijusių kaštų ir naudos santykio palyginimas, apskaičiuotieji ES buveinių atkūrimo kaštai vienam hektarui ir nauda, kurią iš to gautų visuomenė artėjant 2050 m. <...>

Kadangi tyrimuose naudos įverčiai skiriasi, gilinantis į kiek-vieną ekosistemą naudotasi apskaičiavimų įverčių intervalo mediana hektarui. Pavyzdžiui, dėl pakrantės šlapynių peržiūrėta 13 skirtingų tyrimų, kuriuose nurodytos naudos intervalas yra nuo 909 Eur iki 89 000 Eur, o jo mediana – 12 318 Eur. EK tarnybų darbinio dokumento III priede nurodyta, kad bendra pakrantės šlapynių apskaičiuotoji nauda yra 222,84 mlrd. Eur (III-1 lentelė, dabartinė vertė), o kaštai – 5,85 mlrd. Eur (III-2 lentelė), todėl naudos ir kaštų santykis yra 38:1.

Apskaičiuota, kad bendra I priede nurodytų ES durpynų, pelkių, miškų, viržynų ir krūmynų, pievų, upių, ežerų, aliuvinės kilmės buveinių ir pakrančių šlapynių atkūrimo nauda yra 1 860 mlrd. Eur, o kaštai – 154 mlrd. Eur, vadinasi, naudos ir kaštų santykis yra daugiau kaip 8:1. Išsamesni kiekvienos ekosistemos duomenys yra pateikti EK tarnybų darbinio dokumento 4/12 ir 5/12 dalyse Netrukus bus paskelbta poveikio vertinimą grindžianti mokslinių tyrimų ataskaita, parodanti naudą iš kiekvieno hektaro ir kaštų vertes, taikytas kiekvienam atskiram ekosistemos tipui.“

Taigi, ne procentais, o kartais kaštus viršijanti gamtinių ekosistemų atkūrimo nauda nėra laužta iš piršto, ji paremta pagal patvirtintą metodiką atliktais skaičiavimais. Ne juokai!

Gero nelinkintys lobistai kaišiojo pagalius į ratus EK pasiūlymo priėmimui

GAR projektas sunkiai skynėsi kelią EP. Beveik prieš mėnesį didžiausia ir seniausia frakcija išsakė nepritarimą teisės akto projektui. Vėliau sekė svarstymai komitetuose. Žuvininkystės komitetas 15 balsų „už“ ir 13 balsų „prieš“ paragino nuomonę rengiantį, atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą siūlyti atmesti EK pasiūlymą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, nepaisant „prieš“ balsavusių Lietuvos komiteto narių Juozo Oleko ir B. Ropės, 30 balsų „už“ ir 16 balsų „prieš“ pateikė analogišką pasiūlymą. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete net ir po pakartotinai organizuoto balsavimo reglamento projektui nepritarta.

GAR likimas pakibo ant plauko. Svarstymas buvo perkeltas į plenarinį posėdį. Klausimo svarstymo pradžioje posėdžio dalyvių balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas iš viso atmesti EK parengto reglamento projektą. Vos 12 balsų persvara šiam pasiūlymui buvo nepritarta. Labai svarbų vaidmenį čia suvaidino „prieš“ balsavę 5 EP nariai iš Lietuvos: Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, J. Olekas, B. Ropė, Viktoras Uspaskichas. Juk jeigu mūsų šaliai atstovaujantys garbūs EP nariai ir dar pora balsavime nedalyvavusiųjų būtų pritarę EK projekto atmetimui, Lietuvos žemdirbiai nebūtų gavę galimybės mesti savo sunkų, rizikingą bei nedėkingą užsiėmimą ir tapti išskirtinai naudingos gamtos atkūrimo veiklos dalyviais.

Laimei, ekosistemų atstatymo į 1952 m. būklę šalininkai pasiekė pergalę. Kaip minėta straipsnio pradžioje, liepos 11 d.
įvykusio plenarinio posėdžio metu buvo pritarta EK pasiūlymui su pakeitimais. Visos Lietuvos žemdirbių visuomeninės organizacijos sveikina šį giliai išmintingą ir toliaregišką sprendimą, nes joms nebelieka prasmės toliau lieti prakaito trukdant politikams iš tuščio į kiaurą politikuoti. Speciali padėka Lietuvos europarlamentarams!

Stebuklų laukas atsiveria: stabdysime gamybą ir sodinsime pinigų medį?

Sekant optimistinėmis GAR nuostatomis ir prognozėmis, teisės akto priėmimas gali reikšti istorinį Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos lūžį. Kalba eitų ne tik apie viešųjų paramos lėšų nukreipimą nauja linkme.

Visiškai akivaizdu, kad mokslininkų apskaičiuotas ypač patrauklus kaštų ir naudos santykis į užribį turėtų nustumti dėl finansinių išteklių konkuruojančius prekinės produkcijos gamyba užsiimančius ūkius. Ir priešingai, gamtos atkūrėjus visoje ES turėtų užplūsti milžiniškos finansinės grąžos pritraukti užsienio investicijų srautai.

Kad neliktų nuošalyje, žemdirbiai irgi turi skubiai pasiraitoti rankoves ir kibti į didžiulę gamtinę naudą teikiančius darbus: stabdyti intensyvią gamybą, apšlapyninti melioruotas žemes, ruošti akmenis ir kelmus platesnio renatūralizuotų vandenų tinklui įrengti, grąžinti ekstensyvųjį naminių gyvulių ganymą ir ekstensyvųjį šienavimą, nutraukti arba sumažinti cheminių pesticidų, taip pat cheminių ir gyvūnų mėšlo trąšų naudojimą. Galbūt verta tai pradėti daryti dabar, nelaukiant nacionalinio gamtos atkūrimo plano, kuris turės būti parengtas pagal GAR nustatytus reikalavimus ir kriterijus.

Tik patikimų atsakymų į daugelio mokslo įstaigų atliktų tyrimų įspėjimus dėl galimo žaliojo kurso sukelto gamybos sumažėjimo, maisto produktų kainų augimo, prekybos susitraukimo šio reglamento poveikio analizė nepateikė. Vis dėlto stebina tai, kad šiais laikais, regint optimistinius duomenis apie tūkstančiais procentų matuojamą naudą, prieš akis politikams neiškilo stebuklų lauko su jame augančiais pinigų medžiais vizija.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.