ES ir Indija netrukus pasirašys prekybos susitarimą

Europos Komisijos ir Indijos prekybos derybos pasiekė paskutinį etapą. „Reuters“ duomenimis, abi šalys yra labai arti susitarimo sudarymo.

Oficialus pranešimas apie tai turėtų būti paskelbtas vėliau šį mėnesį vyksiančiame Indijos ir ES viršūnių susitikime, kai Naujasis Delis ruošiasi priimti aukščiausią Europos Sąjungos vadovybę Indijos 77-osios Respublikos dienos minėjime ir 16-ajame Indijos bei ES viršūnių susitikime sausio 27 d., rašo „The Economic Times“.

Remiantis Pasaulinės prekybos tyrimų iniciatyvos (GTRI) ataskaita, jei paktas būtų sudarytas, jis būtų didžiausias ir sudėtingiausias Indijos prekybos susitarimas iki šiol, apimantis prekes, paslaugas ir prekybos su ES taisykles.

Valstybių narių vardu deryboms vadovauja Europos Komisija. ES pusėje pagrindinį vaidmenį atlieka prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, atsakingas už visas derybas. Derybose dėl jautrių sričių, įskaitant žemės ūkį, taip pat dalyvauja ir ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas.

Derybų eiga

Indijos ir ES derybos prasidėjo 2007 m. pasirašius plataus masto prekybos ir investicijų susitarimą, tačiau jos ne kartą strigo dėl ginčytinų klausimų, tokių kaip automobiliai, vynas ir spiritiniai gėrimai, duomenų taisyklės, viešieji pirkimai, intelektinė nuosavybė ir darbo standartai.

Tad po 2013 m. derybos buvo faktiškai įšaldytos. Derybos atnaujintos 2022 m., o pastaraisiais mėnesiais EK gerokai pasistūmėjo į priekį. Didėjantis protekcionizmas, JAV prezidento Donaldo Trumpo valdymo metais sukelti muitų karai, tiekimo grandinės sutrikimai ir Europos siekis diversifikuotis nuo Kinijos įnešė naujų vėjų.

Briuselis siekia pasirašyti pirmąjį susitarimo etapą dar šios Komisijos kadencijos metu. Tai bus politinis susitarimas, kuris atvers kelią tolesnėms tvirtinimo procedūroms ir tolesniems derybų raundams kitose bendradarbiavimo srityse.

Prekyba ir tarifai

Kaip skelbia pati EK, ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė. 2023 m. prekyba su ES siekė 124 mlrd. eurų, arba 12,2 proc. visos Indijos prekybos. Tuo tarpu Indija yra devinta didžiausia ES prekybos partnerė, pavyzdžiui, užpernai tai sudarė 2,2 proc. visos ES prekybos įvairiomis prekėmis apyvartos. Pastaruoju metu ES ir Indijos prekyba paslaugomis siekė 59,7 mlrd. eurų, palyginti su 30,4 mlrd. eurų 2020 m.

Indijai jau taikomi palyginti maži vidutiniai tarifai ES – apie 3,8 proc. beveik 76 mlrd. JAV dolerių prekių eksporto 2025 finansiniais metais, tačiau pagrindiniams darbo jėgai imliems sektoriams, tokiems kaip tekstilė ir drabužiai, vis dar taikomi apie 10 proc. muitai. Jų pašalinimas būtų tiesiogiai naudingas drabužių, odos, avalynės ir kitoms pramonės šakoms, kurios patiria spaudimą visame pasaulyje.

Tačiau susitarimas apima ne tik prekes. Didesnė prieiga prie IT ir kitų įgūdžių reikalaujančių paslaugų galėtų leisti Indijai diversifikuotis nuo didelės priklausomybės nuo JAV rinkos ir geriau panaudoti didelę kvalifikuotą darbo jėgą.

Nepaisant to, kad Indija yra viena sparčiausiai augančių didelių ekonomikų, ji išlieka gana apsaugota rinka. ES eksportui taikomas vidutinis svertinis tarifas – apie 9,3 proc., ypač dideli muitai automobiliams ir automobilių dalims, cheminėms medžiagoms, plastikui ir įvairioms mašinoms.

Tarifų sumažinimas atvertų galimybes Europos didelės vertės pagamintų prekių, orlaivių, mašinų ir cheminių medžiagų eksportuotojams, o geresnės galimybės naudotis paslaugomis, investicijomis ir viešaisiais pirkimais sustiprintų komercinius ryšius. Strateginiu požiūriu glaudesni prekybos ryšiai su Indija atitinka Europos tikslą diversifikuoti tiekimo grandines ir sustiprinti savo ekonominę padėtį Azijoje.

Teigiama, jog ES ragino panaikinti muitus daugiau kaip 95 proc. savo eksporto, o Indija yra pasirengusi liberalizuoti beveik 90 proc.

Žemės ūkis tapo kliūtimi

Derybos ilgai užsitęsė, nes šalys negalėjo susitarti dėl žemės ūkio. Dar 2025 m. gruodžio mėn. ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas nuvyko į Naująjį Delį, bandydamas įtikinti Indiją leisti ES žemės ūkio produktų eksportą į Indijos rinką.

Tačiau Indijos pusė išsaugojo poziciją, kad pagal dabartinį susitarimą žemės ūkio ir pieno sektoriai nebus atverti. Naujojo Delio pareigūnai teigia, kad maisto prekybos liberalizavimas turėtų tiesioginių socialinių ir politinių pasekmių, todėl Indija prieštarauja žemės ūkio įtraukimui į pirmąjį susitarimo paketą.

Tuomet Europos Komisija nusprendė užbaigti susitarimą dėl pramonės, paslaugų ir investicijų, o žemės ūkio klausimus palikti už pirmojo etapo ribų. Todėl žemės ūkis buvo išbrauktas iš susitarimo baigiamojo derybų etapo metu.

Žemės ūkis Indijoje sukuria apie 16 proc. BVP, o jo dėka pragyvena beveik 44 proc. gyventojų. Šalyje yra daugiau nei 180 milijonų hektarų dirbamos žemės, didžiausia pasaulyje pieninių galvijų banda – Indija yra pasaulinė pieno gamybos lyderė. Indija taip pat yra pirmaujanti cukranendrių cukraus gamintoja ir reikšminga buivolienos eksportuotoja.

Žemės ūkio gamybos sistema priklauso nuo stiprios valstybės paramos: subsidijų, minimalių kainų, vyriausybės įsikišimo ir didelių importo tarifų. Rinkos atvėrimas ES žemės ūkio produktams reikštų tiesioginę konkurenciją milijonams Indijos ūkių – todėl Naujojo Delio vyriausybė kol kas neketina atsiverti.

Rinkos neatsiveria

Žemės ūkio neįtraukimas į susitarimą reiškia, kad ES gamintojams neturės įtakos prekybos liberalizavimas su viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio rinkų. Tai gera žinia ES ūkininkams – susitarimas neatveria ES rinkos Indijos žemės ūkio produktams bei nedidina konkurencinio spaudimo.

Tačiau tuo pačiu metu ES ūkininkai pagal susitarimą negaus galimybės patekti į Indijos rinką. Vis dėlto praktiškai tai nereiškia realaus nuostolio, nes žemės ūkio prekyba tarp ES ir Indijos išlieka labai ribota.

Pasirašius susitarimą, prekyba žemės ūkio produktais ir toliau bus grindžiama dvišaliais santykiais ir galiojančiais sanitariniais bei veterinariniais reglamentais. Prekybos susitarimas nepakeis šios srities rinkos patekimo taisyklių.

Europai tai reiškia dabartinės ribotos eksporto sistemos išlaikymą. Nuo 2023 m. vasario 1 d. subjektai, gaminantys pasirinktų kategorijų žemės ūkio maisto produktus, skirtus Indijos rinkai, privalo registruotis Indijos maisto saugos ir standartų tarnyboje (FSSAI).

Praktiškai tai reiškia, kad patekimas į Indijos rinką yra pakankamai griežtai reguliuojamas ir taikomas tik konkretiems produktams ir subjektams. ES ir Indijos susitarimas šiuo atžvilgiu nenumato jokio proveržio ar naujų, sisteminių eksporto galimybių ES žemės ūkio produktų gamintojams.

Susitarimo pasirašymu šį mėnesį derybų procesas nesibaigs. Susitarimas bus perkeltas į kitą patvirtinimo procedūrą, o Europos Komisija ateityje gali grįžti prie diskusijų dėl tolesnių bendradarbiavimo sričių.

Tačiau šiame etape žemės ūkis lieka už susitarimo ribų. ES ūkininkams tai reiškia, kad šiame derybų etape maisto sektorius neįtraukiamas į prekybą tarp Briuselio ir Naujojo Delio – šis sprendimas buvo sąmoningai priimtas pačioje derybų pradžioje.

Parengė Ričardas Čekutis