ES ir Mercosur susitarimas: posūkis nuo žaliojo kurso didesnio pelno link?

Dvigubi standartai

Europos Sąjunga ne kartą pabrėžė savo įsipareigojimus žaliajam kursui ir griežčiausiems gyvūnų gerovės reikalavimams pasaulyje. Kiekvienas Lietuvos ūkininkas supranta, kad tai reiškia investicijas į tvarias technologijas, griežtą CO₂ emisijų mažinimą; nuolatinę kontrolę dėl produkcijos kokybė ir gyvūnų gerovės. Šie reikalavimai didina gamybos kaštus, tačiau yra būtini norint atitikti ES rinkos standartus. 

Tačiau kodėl ES-Mercosur sutarime neužtikrinama, kad tie patys standartai būtų taikomi ir importuojamai produkcijai? Kodėl nesigirdi mūsų žaliojo kurso ir gyvūnų gynėjų reikalavimų ES-Mercosur susitarimui? Nors tai reiškia:

• Amazonės miškų naikinimą dėl intensyvios vykdomos gyvulininkystės.

• Gyvūnų laikymo ir skerdimo sąlygas, kurios ES jau seniai uždraustos.

• Milžinišką CO₂ pėdsaką, kurį palieka tūkstančius kilometrų keliaujantys produktai.

• Pesticidų ir antibiotikų naudojimą sumenka kontrole. 

Kaip pabrėžia Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas: „Nors veidrodinės sąlygos pasiūlytos kaip sprendimas standartų lygiavertiškumui užtikrinti, realybėje jų įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Veiksmingesnės būtų priemonės, pavyzdžiui, draudimas patekti į rinką gaminiams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų.“

Jis taip pat akcentuoja Pietų Amerikos šalių korupcijos problemą ir sertifikavimo trūkumus: „Sertifikatai ir leidimai ne visada išduodami skaidriai, o tai kelia rimtų abejonių dėl importuojamų produktų patikimumo.“

Nesąžininga konkurencija su savais vietos ūkininkais

Susitarimą skeptiškai vertina ir naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas: „Patvirtinus šį susitarimą kiltų iššūkių mūsų žemės ūkiui. Tai pirmiausiai mėsa – jautiena ir vištiena, kadangi Pietų Amerikoje gamybos savikaina yra mažesnė, pigesni pašarai, žemesni aplinkosauginiai reikalavimai. Taip pat ir auginimo pati technologija, pavyzdžiui, ten hormonus naudoti galima, todėl mes nesukonkuruojame.“

Ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad stagnuojančiai ES ekonomikai „Mercosur“ prekybos susitarimas galėtų būti finansiškai naudingas dėl galimybės atverti naujas eksporto rinkas ir įsigyti pigesnių žaliavų. Tačiau jis įspėja apie dvigubų standartų keliamą grėsmę: „Tikrai negalime tikėtis, kad „Mercosur“ šalys laikysis aukštų aplinkosauginių standartų – jų ten tiesiog nėra, ir dėl žemo pragyvenimo lygio tai sunkiai įgyvendinama. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stipriai apsunkintų ES žemės ūkio sektoriaus išlikimo galimybes. Kaip parodė pandemija, pernelyg didelė priklausomybė nuo kitų regionų yra neapdairi.“

Pasak M. Dubnikovo, Lietuva šiuo metu “Mercosur” susitarimą turėtų įvertinti labiau kaip pavojingą negu naudingą: „Mūsų šalies ūkininkai jau dabar yra daug pasiekę, augindami aukštus standartus atitinkančią produkciją, ir turi didelį potencialą toliau augti. Tačiau ES-Mercosur susitarimas, toks, koks jis yra dabar, sukeltų dar didesnę nelygybę, o vietos ūkininkai atsidurtų nepalyginamai sunkesnėje padėtyje.“

Ekonomikos gelbėjimas?

Per pastarąjį dešimtmetį Kinijos ekonomika nominaliai išaugo apie 70 proc., JAV – apie 60 proc., o Europos Sąjungos – apie 20 proc.(duomeys:  „Statista“ ir „Macrotrends“ ). Ekonominė situacija ES blogėja, pramonė patiria stagnaciją. Pavyzdžiui, Vokietijos pramonė šiandien gamina 12 proc. mažiau nei 2019 metais. 

Šis nuosmukis dažnai siejamas su radikaliu žaliojo kurso įgyvendinimu, neatsižvelgiant į galimas ekonomines pasekmes:

• Drastiškai išaugusiomis elektros energijos kainomis ir jos trūkumu;

• Didelėmis CO₂ emisijų mažinimo išlaidomis;

Ypač nukentėjo automobilių pramonė – viena iš svarbiausių Vokietijos ekonomikos šakų. Gamintojai skaičiuoja milijardinius nuostolius, nes jiems tenka konkuruoti su tais, kurie neturi laikytis griežtų aplinkosaugos standartų. Maža to, Vokietijos automobilių pramonei gręsia milijardinės baudos už CO₂ reikalavimų nesilaikymą, kurios gali būti skirtos jau nuo 2025 m.

Būtent dėl šios priežasties Vokietija aktyviai palaiko „Mercosur“ prekybos susitarimą. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą pabrėžė, kad šis susitarimas galėtų atverti naujas rinkas Vokietijos pramonei ir padidinti konkurencingumą. Paradoksas? Siekdama išgelbėti nuo žaliojo kurso nukentėjusią pramonę, ES lyderiai atveria rinką produktams, kurie nesilaiko net bazinių aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų, taip sukurdami nesąžiningą konkurenciją vietos ūkininkams.

Asociacija „Laisvė rinktis”