ES-Meksikos susitarimas: papildomas spaudimas ūkininkams

Praėjusios savaitės pabaigoje Mechike vykusiame ES ir Meksikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, pasirašė atnaujintą prekybos susitarimą, praneša „Euractiv“.

Pasirašymas įvyko po to, kai 2025 m. sausio mėn. buvo užbaigtos derybos dėl prekybos susitarimo atnaujinimo. Pirminis susitarimas įsigaliojo dar 2000 m., o apie derybų eigą bei įvairius ankstesnius susitarimų patobulinimus išsamiai informuoja Europos Komisija.

„Tai bus pirmasis mūsų aukščiausiojo lygio susitikimas per daugiau nei dešimtmetį, ir šiuo metu, kai tarptautinė tvarka patiria didelį smūgį, tai susiję ne tik su prekyba. Tai geopolitinis pareiškimas“, – dar prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Atnaujinimo esmė

Neskaitant mažesnių prekybos apribojimų paslaugoms, investicijoms ir skaitmeninei prekybai bei neekonominių susitarimų dėl žmogaus teisių ir klimato, bus panaikinta 95 proc. esamų prekybos tarifų žemės ūkio maisto produktams.

Bendrame pareiškime Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum kalbėjo apie „naują skyrių mūsų strateginėje partnerystėje“.

„Mes gyvename sudėtingais laikais tarptautinėje arenoje, bet būtent tokiais momentais turime veikti labiau bendradarbiaudami, palaikydami dialogą ir vadovaudamiesi humanistine vizija. Būsima gerove reikia dalytis, antraip ji nebus ilgalaikė“, – spaudos konferencijoje sakė C. Sheinbaum.

Pasak ES pareigūnų, prekybos susitarimu bus įvesti nuliniai tarifai praktiškai visoms pagrindinėms ES eksporto prekėms. Tai galėtų įvykti iškart po įsigaliojimo arba per septynerius–dešimt metų nuo susitarimo įsigaliojimo. Meksikos importo muitai paukštienai, kurie šiuo metu siekia iki 100 procentų, ir kiaulienai – iki 45 procentų taip pat būtų panaikinti.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ES į Meksiką eksportuoja prekių už 53 mlrd. eurų ir paslaugų už 20,3 mlrd. eurų, todėl Meksika, kartu su Brazilija, yra viena pagrindinių Bendrijos prekybos partnerių Lotynų Amerikoje.

Priežastis – JAV muitai?

„Deutsche Welle“ svarsto, jog ES ir Meksikos susitarimo atnaujinimą labiausiai paskatino vadinamieji „muitų karai“.

2025 m. balandžio mėn. ES susidūrė su dideliais naujais muitais pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamuosius „Išlaisvinimo dienos“ tarifus ir parengė atsakomąsias priemones, nors vėliau jos buvo sustabdytos, kad būtų sudarytos sąlygos deryboms.

Visa neseniai ES nusprendė įgyvendinti praėjusių metų liepą su Vašingtonu pasirašytą susitarimą, kuriuo daugumai Europos prekių nustatyti 15 proc. muitai.

Beje, Meksikai taip pat taikomi JAV muitai automobilių, plieno ir aliuminio eksportui.

Nors ES taip pat yra svarbi Meksikos partnerė – trečia pagal dydį, – ji vis dar gerokai atsilieka nuo Vašingtono, pagrindinės šalies prekybos partnerės – net 80 proc. Meksikos eksporto skirta JAV.

Plečia rinką

Spaudos konferencijoje, skirtoje daugiausia ES ūkininkams, U. von der Leyen akcentavo, kad Meksika yra didžiulė žemės ūkio maisto produktų rinka: „Šis susitarimas atveria jums naujų galimybių. Panaikinus tarifus, šis susitarimas gali sutaupyti ES žemės ūkio maisto produktų eksportuotojams iki 100 mln. eurų per metus. Tuo pačiu metu Europos standartai, susiję su sveikata, aplinka ir maistu, išlieka visapusiškai apsaugoti.“

Pasak Europos Komisijos pirmininkės, susitarimas apsaugo 568 ES produktus, tokius kaip Goudos sūris, feta, Parmos kumpis ir Tirolio šoninė.

Susitarimu panaikinami tarifai pagrindiniams Europos žemės ūkio eksporto produktams, įskaitant kiaulieną, pieno produktus, grūdus, vaisius ir makaronus, o ES sumažins tarifus tokiems Meksikos produktams kaip kava, vaisiai, šokoladas ir agavų sirupas.

Susitarimas taip pat apsaugo net 336 papildomus tradicinių maisto produktų pavadinimus, užkirsdamas kelią jų imitacijų pardavimui Meksikos rinkoje.

Kiti nauji elementai apima bendradarbiavimą skaitmeninės prekybos ir žaliosios pertvarkos srityse, taip pat įsipareigojimus dėl sąžiningos prekybos ir svarbiausių mineralų.

Prekybos susitarimui dar turi pritarti Meksikos Senatas, Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.

Vertina blaiviai

Tačiau, nepaisant tvyrančios panegirikos, „The European Conservative“ kur kas skeptiškiau vertina susitarimo su Meksika atnaujinimą ir pirmiausia akcentuoja ES ūkininkų interesus.

Europos žemės ūkis išgyvena itin jautrų laikotarpį. Pastarųjų metų ūkininkų protestai kiekvieną prekybos susitarimą pavertė didelės politinės įtampos arena. Briuselis tvirtina, kad šis susitarimas neatkartoja „Mercosur“ sistemos, ir pabrėžia, kad daugelis jautrių žemės ūkio produktų bus ribojami, taikant konkrečias kvotas ir kontrolės mechanizmus.

Tačiau ūkininkų organizacijos jau daugelį metų perspėja, kad kiekvienas naujas susitarimas palaipsniui didina konkurencinį spaudimą sektoriams, kuriems Europoje ir taip tenka gerokai didesnės reguliavimo išlaidos.

Problema – ne tik tarifai. Europos ūkininkas veikia laikydamasis griežtėjančių aplinkosaugos, sanitarinių ir biurokratinių standartų, kylančių iš Bendrijos teisės aktų. Jei Briuselis nustatys tam tikras vidines sąlygas, tuo pačiu didindamas išorinį importą, išliks nevienoda konkurencija pagal skirtingas taisykles.

Gyvulininkystės sektorius yra vienas iš tų, kurie susitarimą stebi su didžiausiu atsargumu. Nors kvotomis siekiama suvaldyti tiesioginį poveikį, dalis sektoriaus baiminasi vis didėjančio panašių susitarimų poveikio. Prekybos susitarimai su „Mercosur“, Naująja Zelandija, Kanada, Ukraina ir dabar Meksika yra tendencijos, kuri ypač rūpi Europos gamintojams, dalis: laipsniškas atsivėrimas, kuris atskirai atrodo ribotas, tačiau kartu keičia visą žemės ūkio produkcijos balansą ne Europos gamintojų naudai.

Parengė Ričardas Čekutis