ES parama ekologiniam ūkininkavimui: užmojai turėtų būti platesni

Ekologinis ūkininkavimas yra esminė ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ sudedamoji dalis ir jam tenka svarbus vaidmuo siekiant plataus užmojo ES aplinkos ir klimato srities tikslų. 2014–2022 m. laikotarpiu Europos ūkininkai pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) gavo maždaug 12 milijardų eurų vertės paramą, kad pereitų prie ekologinio ūkininkavimo arba išlaikytų ekologinio ūkininkavimo praktiką, o iki 2027 m. planuojama skirti dar beveik 15 milijardų eurų. Tačiau ekologinio ūkininkavimo praktikos taikymas valstybėse narėse labai skiriasi – nuo mažiau nei 5 proc. žemės ūkio paskirties žemės Nyderlanduose, Lenkijoje, Bulgarijoje, Airijoje ir Maltoje iki daugiau kaip 25 proc. Austrijoje.

„Europos žemės ūkis tampa palankesnis aplinkai, ir čia svarbus vaidmuo tenka ekologiniam ūkininkavimui. Tačiau siekiant ilgalaikės sėkmės nepakanka sutelkti dėmesį tik į žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, didinimą. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant remti visą sektorių – plėtoti rinką ir skatinti gamybą, – teigė už auditą atsakinga Audito Rūmų narė Keit Pentus-Rosimannus. – Kitaip rizikuojame sukurti nedarnią sistemą, kuri būtų visiškai priklausoma nuo ES lėšų, o ne klestinčią pramonę, kurią skatintų informuoti vartotojai.“

Auditoriai nustatė, kad skiriant BŽŪP paramą gali būti nepaisoma aplinkos ir rinkos tikslų. Pavyzdžiui, ūkininkai gali gauti ES lėšų, net jei jie netaiko sėjomainos arba gyvūnų gerovės standartų, kurie yra pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo principai. Auditoriai taip pat nustatė, kad tokia praktika, kai ekologiškoms kultūros sodinti leidžiama naudoti neekologiškas sėklas, buvo įprasta ir teisėta. Be to, jie pažymi, kad šiuo metu nėra galimybių įvertinti, ar tariama ekologinio ūkininkavimo nauda aplinkai iš tikrųjų pasitvirtino.

...skiriant BŽŪP paramą gali būti nepaisoma aplinkos ir rinkos tikslų. Pavyzdžiui, ūkininkai gali gauti ES lėšų, net jei jie netaiko sėjomainos arba gyvūnų gerovės standartų, kurie yra pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo principai. Auditoriai taip pat nustatė, kad tokia praktika, kai ekologiškoms kultūros sodinti leidžiama naudoti neekologiškas sėklas, buvo įprasta ir teisėta. Be to, jie pažymi, kad šiuo metu nėra galimybių įvertinti, ar tariama ekologinio ūkininkavimo nauda aplinkai iš tikrųjų pasitvirtino.

BŽŪP parama buvo skirta kompensuoti ūkininkams papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl perėjimo nuo tradicinio prie ekologinio ūkininkavimo. Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, norėdami gauti ES lėšų, neprivalėjo gaminti jokių ekologiškų produktų, o tai prisideda prie to, kad ekologinei gamybai ir toliau tenka labai maža rinkos dalis, sudaranti ne daugiau kaip 4 proc. visos ES maisto rinkos.

Apskritai, ES auditoriai abejoja ES strategija šioje srityje. Nors dabartinis šiam sektoriui skirtas veiksmų planas yra geresnis už ankstesnį planą, jame nėra pagrindinių elementų. Vis dar nenustatyta tinkamų ir kiekybiškai įvertinamų ekologinės gamybos sektoriaus tikslų ir būdų pažangai įvertinti. Be to, auditoriai atkreipia dėmesį į tai, kad strateginės vizijos po 2030 m. nėra. Tokia vizija būtų užtikrintas stabilumas ir ilgalaikė perspektyva, kurių reikia sėkmingai sektoriaus plėtrai.

Praktiškai vienintelis (neprivalomas) tikslas, kurį ES šiam sektoriui nustatė, yra padidinti plotą, kuriame turi būti ūkininkaujama ekologiškai. Tačiau ekologinio ūkininkavimo plėtra ir užmojai didinti jos mastą ES šalyse labai skiriasi, todėl kyla rizika, kad ES nepasieks 2030 metams nustatyto 25 proc. tikslo. Kad numatytas kursas būtų išlaikytas, ekologinio ūkininkavimo praktikos taikymo mastas Europoje turėtų padvigubėti, įspėja auditoriai.

Europos Audito Rūmų informacija