ES paskelbus 2040 metų klimato kaitos mažinimo tikslą, Povilas Poderskis jį vertina skeptiškai

„Tas ambicijos didinimas mano, kaip ministro, irgi buvo sutiktas skeptiškai, bent jau išreiškiant tai, kad mes jam negalėsime pritarti tol, kol nebus finansinių priemonių, kurios palydės tokios ambicijos iškėlimą ir tai, ką mes turime pasiekti“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė P. Poderskis.

„Nes jeigu mes sakome, kad turime pasiekti, kažkas už tai turi sumokėti. Kažkas turi modernizuoti pramonę, kažkas turi modernizuoti transportą, žemės ūkį ir visus kitus dalykus, kažkas už tai turi sumokėti“, – teigė jis.

Tačiau ministras taip pat sakė manantis, kad Lietuvai pasiekti keliamą tikslą „nebūtų taip labai sudėtinga“.

P. Poderskio teigimu, žaliasis kursas ES „yra paslėptas po konkurencingumo didinimo kauke“.

„Vadinasi, mes modernizuojame pramonę, ji išlieka konkurencinga ir taip pat tampa tvari. Nes kai pramonė išmeta mažai atliekų, teršalų ir kažko kito, ji efektyvesnė, vadinasi, konkurencingesnė pasaulinėje rinkoje. Bet ne visur tai yra logiška, ne visur tai yra pamatuota“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, kaip taršos mažinimo klausimu pavyksta susitarti su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu, P. Poderskis patikino su kolega randantis bendrą kalbą.

„Tai manau, kad mes su žemės ūkio ministru tikrai randame bendrą kalbą. Tos diskusijos yra labai aštrios, bet visada galime surasti kompromisą. Ir kol kas dar ministrui pirmininkui neteko moderuoti mūsų konflikto“, – sakė aplinkos ministras.

Kaip skelbė BNS, po kelis mėnesius trukusių sunkių derybų su ES valstybėmis Briuselis trečiadienį paskelbė, kad laikysis pernai paskelbto tikslo iki 2040 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.

Pasiūlymas teikiamas tuo metu, kai didžioji Europos dalis susiduria su pirmosiomis vasaros karščio bangomis, kurios, pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tampa vis intensyvesnės, dažnesnės ir labiau paplitusios.

2040-ųjų tikslas, kurį dar turi patvirtinti ES valstybės narės ir Europos parlamentas, yra svarbus etapas, blokui planuojant iki 2050-ųjų tapti neutraliu anglies dioksido atžvilgiu. 

Siekdama įtikinti šiam tikslui prieštaraujančias sostines Europos Komisija (EK) siūlo, kad nuo 2036 metų 27 bloko šalys galėtų įskaičiuoti anglies dioksido kreditus, įsigytus ne Europoje vykdomiems projektus, iki trijų procentų savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimties.

Klimato grupės griežtai priešinasi tokiai priemonei: remdamiesi moksliniais tyrimais ir pačios komisijos patarėjais mokslo klausimais, jie teigia, kad tarptautinių kreditų, pavyzdžiui, medžių sodinimo ar atsinaujinančiosios energijos projektų, įtraukimas gali pakenkti pačios ES pastangoms atsisakyti iškastinio kuro.

ES aplinkos ministrai šį tikslą aptars liepos viduryje vyksiančiame posėdyje prieš rugsėjo 18 dieną numatomą balsavimą dėl priemonių patvirtinimo.

Komisija tikisi, kad 2040-ųjų tikslas bus patvirtintas iki lapkritį vyksiančios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP30) Šiaurės Brazilijoje esančiame Beleme.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.