ES teisingumo rezultatų suvestinė: Lietuvos gyventojai mano, kad šalies teismai ir teisėjai yra pakankamai nepriklausomi

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Stiprios ir nepriklausomos teisingumo sistemos yra būtinos atspariai, konkurencingai ir klestinčiai Europai. Jomis užtikrinama, kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Naujausia ES teisingumo rezultatų suvestinė pateikia unikalią teisingumo sistemų visoje ES apžvalgą. Ji padeda atkreipti dėmesį į tobulintinas sritis ir pasidžiaugti padaryta pažanga. Lietuva išsiskiria sparčiu bylų nagrinėjimu ir žemu neišnagrinėtų bylų skaičiumi pirmos instancijos teismuose, taip pat plačiu skaitmeninių technologijų naudojimu teismuose bei alternatyvių ginčų sprendimo būdų skatinimu. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas šalies teismais ir teisėjais per paskutinius metus paaugo 4 procentiniais punktais ir siekia 60 proc.“

Pagrindiniai ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenys apie Lietuvą

Vidutiniškai teismus pasiekusių civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų skaičius pirmos instancijos teismuose šimtui gyventojų 2023 m. Lietuvoje siekė 6,3. Gaunamų administracinių bylų skaičius pirmos instancijos teismuose šimtui gyventojų 2023 m. Lietuvoje siekė 0,7.  Daugiau administracinių bylų buvo tik Kipre (1,1) ir Švedijoje (1,5).

Lietuvoje sparčiai sprendžiamos bylos pirmos instancijos teismuose. Numatomas civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų išnagrinėjimo laikas pirmos instancijos teismuose Lietuvoje 2023 m. buvo 66 dienos. Lietuva ypač išsiskiria pagal administracinių (64 dienos) bei civilinių ir komercinių ginčo bylų (120 dienų) nagrinėjimo spartą – tai yra geriausi rezultatai Europos Sąjungoje. Palyginimui, administracinių bylų nagrinėjimo trukmė pirmos instancijos teismuose Estijoje siekė 167 dienas, o Latvijoje – 205 dienas. Ilgiausias numatomas administracinių bylų nagrinėjimo laikas pirmos instancijos teismuose buvo Maltoje – 1350 dienų. 

Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, turinčių mažiausią neišnagrinėtų civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų pirmos instancijos teismuose skaičių, kuris 2023 m. siekė 1,2 šimtui gyventojų. Palyginimui, Švedijoje šis rodiklis yra geriausias ES ir siekė 0,7, tuo tarpu Kroatijoje šimtui gyventojų teko net 7,6 neišspręstų bylų.

Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos teismams eurais vienam gyventojui Lietuvoje 2023 m. siekė 55 EUR ir tai yra vienas mažiausių išlaidų rodiklių Europos Sąjungoje. O pagal išlaidų santykį su šalies BVP Lietuvoje jos siekė tik 0,21 proc. Mažiau teismams skyrė Kipras – 49 EUR vienam gyventojui (0,15 proc. nuo BVP). Tuo tarpu, Liuksemburgas skyrė 297 EUR ir tai yra aukščiausias išlaidų rodiklis ES pagal absoliučius skaičius, tačiau pagal santykį su BVP aukščiausias išlaidų rodiklis yra Bulgarijoje, siekiantis 0,68 proc.

Teisėjų skaičius Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų 2023 m. siekė 23. Daugiausia teisėjų tenka kroatams (42), o mažiausiai – airiams (3,6).

2025 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 60 proc. Lietuvos gyventojų (ES 54 proc.) mano, kad šalies teismai ir teisėjai yra pakankamai nepriklausomi, o 27 proc. (ES 36 proc.) mano priešingai. Apklausus įmonių atstovus Lietuvoje paaiškėjo, kad 58 proc. (ES 52 proc.) mano, kad  šalies teismai ir teisėjai yra pakankamai nepriklausomi, o 16 proc. (ES 34 proc.) tam nepritaria.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija