ES žemės ūkio politika – žemdirbių rankose

Vasario pradžioje Europos Komisija (EK) skelbia viešas diskusijas ir konsultacijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Reformos tikslas – modernizuoti ir supaprastinti BŽŪP principus, sumažinti administracinę naštą bei suderinti su kitų sričių ES politika. Apie tai pranešdamas ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas sakė: „Šiandien imamės naujų priemonių, skirtų bendrai žemės ūkio politikai modernizuoti ir racionalizuoti, kad ji tiktų XXI amžiui. Šiomis viešosiomis konsultacijomis kviečiame visas maistu ir ūkininkavimu Europoje suinteresuotas organizacijas ir asmenis dalyvauti formuojant politiką visų Europos žmonių labui.“ EK Pirmininkas Jeanas Claude`as Junckeris ateities darbą anonsavo: „BŽŪP jau dabar labai naudinga kiekvienam Europos piliečiui – mūsų maistas saugus, kaimo vietovės ir aplinka gyvybingos, kova su klimato kaita veiksmingesnė. Esu įsitikinęs, kad parengę gaires ateičiai pasieksime dar daugiau. Tačiau BŽŪP turime patobulinti, įpūsti jai naujos gyvybės ir, suprantama, tinkamai ją finansuoti.“ Skelbiama apie trijų mėnesių trukmės viešąsias konsultacijas. Gautos nuomonės padės Komisijai nustatyti būsimus žemės ūkio politikos prioritetus. Konsultacijos su visuomene suteiks galimybę ūkininkams ir organizacijoms pareikšti nuomonę apie žemės ūkiui ir kaimui dabartiniam etape svarbius uždavinius ir jų sprendimo kelius. EK apibendrins pateiktas nuomones ir parengs komunikatą, kurį numatoma paskelbti metų pabaigoje. Konsultacijų rezultatai bus paskelbti liepos mėnesį. Dabartinis ES ūkininkų uždavinys – pamaitinti daugiau kaip 500 mln. europiečių. ES žemės ūkio sektorių sudaro maždaug 11 milijonų ūkių, kuriuose dirba ne mažiau kaip 22 mln. žemės ūkio darbuotojų. Visi jie sukuria apie 6 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Be to, Bendrija tapo viena iš pagrindinių maisto ir gėrimų eksportuotoja, per paskutinius 10 metų apimtis didinusi po 8 proc. kasmet. 1962 m. pradėta įgyvendinti BŽŪP yra viena seniausių ES politikos sričių, kuri buvo nuolat tobulinama siekiant spręsti žemės ūkio rinkų uždavinius. 1958 m. Romos sutartyje buvo įteisinti BŽŪP tikslai – didinti žemės ūkio gamybą, garantuoti normalų žemdirbių pragyvenimo lygį, stabilizuoti rinką, užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą, laikymo sąlygas ir garantuoti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam priimtinomis kainomis. Buvo nustatytos pagrindinės BŽŪP kryptys: bendra rinka, pirmenybė Bendrijos nariams bei finansinis solidarumas. Šios politikos esmė – geros kainos ūkininkams. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose buvo diegiamos specialios priemonės, kurios turėjo suderinti gamybą su rinkos paklausa, nes šiuo laikotarpiu ūkiai tapo tokie produktyvūs, kad buvo pagaminama daugiau maisto, nei jo reikia. 1992 m. BŽŪP nuo paramos rinkai perėjo prie paramos gamintojui. Kainų reguliavimą pakeitė tiesioginės išmokos. Vis daugiau dėmesio skiriama maisto kokybei, tradicinio ir tam tikriems regionams būdingo maisto apsaugai bei gamtosaugai. Dešimtojo dešimtmečio viduryje BŽŪP sutelkia dėmesį į maisto kokybę. Išleidžiamas pirmasis ES teisės aktas dėl ekologinio ūkininkavimo. 2003 m. BŽŪP reforma panaikina ryšį tarp subsidijų ir produkcijos. Ūkininkai labiau orientuojasi pagal rinką ir, atsižvelgiant į specifinius Europos žemės ūkio galimybių apribojimus, gauna priedą prie pajamų. Jie turi laikytis tam tikrų gamtos apsaugos, gyvūnų gerovės ir maisto saugumo standartų. Dešimtojo dešimt­mečio viduryje BŽŪP atsiveria pasauliui. ES tampa didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų iš besivystančių šalių importuotoja. ES suteikė rinką visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims. 2007 m. ES žemdirbių populiacija padvigubėjo, nes prie ES prisijungė 12 naujų valstybių narių. Keitėsi tų šalių ES žemės ūkio politika. Paskutinė BŽŪP reforma buvo vykdoma 2011–2013 metais. Naujoji BŽŪP reforma yra skirta pagerinti žemės ūkio sektoriaus ekonominį ir ekologinį konkurencingumą, skatinti inovacijas, kovoti su klimato atšilimu bei prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir bendrojo augimo kaimo vietovėse. Per keletą metų įvyko keli esminiai pokyčiai, susiję su dažnais rinkos pokyčiais, mažėjančiomis kainomis, naujais tarptautiniais klimato kaitos įsipareigojimais. Reikalingos reformos šiems klausimams spręsti. Naujas finansinis laikotarpis po 2020 m. privalėtų turėti reformuotus, modernizuotus bei supaprastintus BŽŪP ateities principus.

Albertas GAPŠYS Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.