ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius, patirtus po audros

Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 tūkst. Eur nuostolių. Pirmosios kompensacijos gyventojus pasieks jau pirmadienį.

„Suprantame, kad tokio masto audra žmonėms sukėlė realių nuostolių, ypač, jei dėl didelio pažeidimų skaičiaus konkrečiame regione elektros tiekimo atstatymas užtruko. Todėl nusprendėme gyventojams didinti kompensacijų ribas. Norime kuo greičiau atlyginti nuostolius ir taip bent iš dalies sumažinti žmonėms tekusią naštą, todėl pirmąsias išmokas pradėsime mokėti jau pirmadienį“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.

Bendrovės vadovas pažymi, kad klientams, kurie prašymus jau yra pateikę, iš naujo kreiptis nereikės, nes naujos kompensacijų ribos bus taikomos visiems prašymams. Jei klientai dar nėra deklaravę visų dėl audros patirtų nuostolių, jie galės pateikti papildomą prašymą ESO savitarnoje. „Gyventojams, kurie prašymus dėl tiesioginių nuostolių kompensavimo ESO jau pateikė, proceso kartoti nereikės – jų prašymai bus vertinami pagal atnaujintas, didesnes kompensacijų ribas. Jei po prašymo pateikimo paaiškėjo ar buvo nustatyta papildomų dėl audros patirtų nuostolių, dėl jų atlyginimo bus galima pateikti atskirą prašymą“, – sako R. Radvila.

Kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės

Pagal atnaujintą tvarką gyventojams, kuriems po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama:

• elektros tiekimo atstatymui trukus nuo 3 iki 6 parų – iki 220 Eur;
• nuo 7 iki 13 parų – iki 440 Eur;
• 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur.

Ši kompensacija skiriama už tiesioginius nuostolius, patirtus užsitęsus elektros tiekimo atstatymui, pavyzdžiui, sugedusį maistą, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, kuro ir būtinas apgyvendinimo išlaidas.

Kompensacija už tiesioginius nuostolius bus mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastarąją išmoką gaus visi ESO klientai – tiek privatūs, tiek verslo – kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. Ji bus apskaičiuojama automatiškai, todėl dėl jos kreiptis nereikia. Abi išmokos skaičiuojamos ir mokamos atskirai, viena išmoka nemažins kitos.

Pateiktus prašymus bus galima papildyti

Gyventojai, kuriems po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo jau gali teikti nuo rugsėjo 1 d.:

• už sugedusį maistą – iki 60 Eur;
• už apgyvendinimo išlaidas, kai dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo būtina laikinai apsistoti kitur – iki 60 Eur per parą;
• už generatoriaus nuomos išlaidas – iki 40 Eur per parą;
• už generatoriaus įsigijimo išlaidas – iki 220 Eur;
• už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 Eur per parą.

Prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo galima pateikti per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu, o neturintiems prieigos prie elektroninių kanalų – ir klientų aptarnavimo telefonu.

Teikiant prašymą bendrovė prašo pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus – maisto ar kuro pirkimo, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kvitus. Jei tokių dokumentų nėra, galima pateikti kitus nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, šaldytuvo ar šaldiklio kitas nuotraukas. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

Dažniausiai prašoma atlyginti už maistą

Bendrovės duomenimis, šiuo metu daugiausia gyventojų prašymų gauta dėl sugedusio maisto. Taip pat gyventojai prašo atlyginti išlaidas, patirtas įsigyjant ar nuomojantis generatorius bei įsigyjant kurą, o prašymai kompensuoti apgyvendinimo išlaidas sudaro nedidelę dalį.

„Tai yra realios išlaidos, kurių žmonės nebūtų patyrę, jei audra nebūtų sukėlusi tokio masto padarinių. Pirmadienį kompensacijos bus pervestos daugiau nei 100 pirmųjų klientų. Stengiamės operatyviai įvertinti prašymus, kad lėšos žmones pasiektų kuo greičiau“, – pažymi R. Radvila.

Pagal prašomų kompensuoti nuostolių dydį, 35 proc. gyventojų prašo atlyginti 200–500 Eur siekiančius nuostolius, 21 proc. prašymų nurodoma iki 60 Eur siekianti suma, o 19 proc. – 100–200 Eur nuostoliai.

Daugiausiai prašymų gauta iš labiausiai audros paveiktų regionų: Kauno, Anykščių, Jonavos, Kėdainių ir Molėtų rajonų savivaldybių. Didžioji dalis, 94 proc. visų prašymų, pateikti per ESO savitarną. 

Audra paveikė daugiau kaip 268  tūkst. klientų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, rugpjūčio 22 d. audra buvo stipriausia pagal nuo 1970 m. turimus vėjo duomenis. Tai vienintelė audra vasarą, kai pavojingas, stichinis arba katastrofinis vėjas registruotas visose vėją matuojančiose meteorologijos stotyse šalyje.

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų, o ESO tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 tūkst. – 2 kartus daugiau nei per 2024 m. Lietuvą nusiaubusią audrą „Kristi“.

Meteorologai konstatuoja, kad audros padariniai fiksuoti visame Baltijos regione, bet Lietuvoje išskirtinai nukentėjo elektros tinklai. Šios vasarinės audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais, o prieš audrą ilgą laiką nebuvo stripraus vėjo.

ESO informacija