ESO ieškos kompromisų su miškų savininkais dėl proskynų platinimo

„Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui. Tai reiškia, jog jam nereikia pačiam rūpintis ir mokėti už proskynos valymą, o mediena, kaip žaliava, jam lieka“, – po Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LSMA) atstovų ir ESO vadovo Renaldo Radvilos susitikimo penktadienį BNS teigė ESO.

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis BNS ketvirtadienį sakė, jog energetikai nenori atlyginti už proskynas. ESO teigia, jog svarsto leisti patiems miško savininkams platinti proskynas ir už šiuos darbus jiems būtų atlyginta.  

„Esame atviri ieškoti sprendimo ar kompromiso, kaip sudaryti galimybes, jog už proskynų valymą kompensuoti miško savininkui, jei jis norėtų kirtimus atlikti pats. Nes kai kada tai yra susiję su administraciniais sprendimais bei tinkamu medienos paruošimu, jog jos vertė rinkoje būtų aukščiausia“, – nurodė ESO.

Tuo metu LSMA atstovai tikino, kad susitikimas su ESO vadovu buvo konstruktyvus, abi pusės išgirdo viena kitą.

„ESO įsiklausė, norėjo girdėti, pašnekėjome tikrai racionaliai (...). Dabar labai priklausys nuo to, kaip elgsis įstatymų leidėjai, pirmiausia Energetikos ministerija“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė A. Gaižutis.

Asociacijos atstovai teigia, kad miškų savininkai dėl platinamų proskynų patirs nuostolių, o iškirstą medieną būtų labai sudėtinga realizuoti rinkoje, jos vertė būtų mažesnė. Jie prašo, jog šie nuostoliai būtų atlyginti.

„Reikia bent minimalaus dokumento, kad pirkimas atliktas teisėtai, nes priešingu atveju netgi transportuoti medienos be dokumento negalima. Reiškia, turėtų būti bazinis dokumentas, įrodantis darbų teisėtumą. Antra, tas realizavimas visais atvejais ribotas, nes yra labai ribotos pirkėjų ir panaudojimo galimybės“, – spaudos konferencijoje teigė LSMA pirmininko pavaduotojas Audrius Petkevičius.

„Tą mišką iškirtus suprantame, kad jo ten niekada nebeauginsime, (...) reiškia, bus prarastos ateities pajamos, už tai turi būti kompensuota. Taip pat kompensuota už tai, kad mediena realizuojama sumažinta verte“, – pridūrė jis.

Be to, pasak miško savininkų atstovo, tokios medienos pirkėjų ratas yra labai ribotas.

A. Petkevičiaus teigimu, miško savininkai nori, kad plečiant proskynas ESO juos tinkamai informuotų ir suteiktų visą informaciją apie planuojamus iškirsti plotus.

„Nors šitoje vietoje sprendimas yra viešas ir viešas interesas aukštesnis, savininkas turi žinoti, kas jo turte vyksta. Antra, turėtų būti procedūros ir dokumentavimas pakankamai tinkamas ir tikslus – savininkas turi gauti mažiausiai informaciją, tikslius kiekius, kas pas jį bus daroma, kada daroma, gauti darbus pagrindžiantį dokumentą“, – kalbėjo A. Petkevičius.

Iškirstų apie 8 tūkst. hektarų miško

Pasak ESO, išvalius proskynas sumažės rizika, jog medžiai užvirs ant elektros linijų, bus atjungti vartotojai, sugriauta infrastruktūra. Be to, tai leistų greičiau pasiekti remontuojamas oro linijas.

ESO tikina, kad platinant proskynas būtų iškirsta tik apie 1 proc. viso kasmet iškertamo miško – apie 8 tūkst. hektarų. 

„Leidus proskynas valyti iki 10 metrų kirtimų apimtys, palyginti su visos šalies kirtimais, būtų mikroskopiniai. Preliminariais skaičiavimais, tai sudarytų tik apie 1 proc. viso metinio kirtimo Lietuvoje, tad kiekiai tikrai būtų maži“, – BNS nurodė bendrovė.

„Tai vis tiek labai ženkli apimtis“, – sakė A. Gaižutis.

Energetikos ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų nuo trijų iki 10 metrų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę ESO – tiesti daugiau kabelinių linijų. 

ESO teigimu, bendrovė tankiuose miškuose oro linijas keičia požeminiais kabeliais, tačiau šis procesas gali užtrukti ir iki 20 metų.

ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76 proc. tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.

Autorius Lukas Juozapaitis / BNS