Europai – skaniausi kąsneliai, o mums – pigiena?

Kalbos nuėjo vėjais

Buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas labai daug kalbėjo apie tvarumą ir ekologišką ūkininkavimą, bet jo kalbos, galima sakyti, nuėjo vėjais, nes ekologinės gamybos plotai Lietuvoje ne tik nepadidėjo, kaip buvo planuota,bet netgi priešingai – susitraukė.

VĮ „Ekoagros“ ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. ekologiškai dirbamos žemės plotas sudarė 239,5 tūkst. ha, t. y. beveik 12 proc. mažiau nei 2022-aisiais (271,3 tūkst. ha). Pernai sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės ūkio naudmenos siekė 8,25 proc. viso deklaruoto ploto, o Žemės ūkio ministerijos suplanuota, kad iki 2027-ųjų ekologinės gamybos plotai išsiplės iki 13 proc.

„Ekoagros“ nurodo, kad ekologinėje gamyboje pagrindinę dalį sudaro ūkiai, užsiimantys augalininkyste, tačiau nemažai jų kartu augina ir gyvulius. 2023 m. buvo sertifikuoti 2 596 ekologinės gamybos ūkiai, iš kurių 1 188 ūkiai kartu su augalininkystės produkcija ekologiškai augino ir gyvulius.

Ne paslaptis, kad daugiausia ekologiškos produkcijos (pirmiausia grūdų) eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) šalis – daugiausia į Vokietiją ir Skandinavijos šalis. Šių šalių ekonomikai dabar – ne patys geriausi laikai, bet vartojimas, ekologiškos produkcijos gamintojų tikinimu, nemažėja. Tačiau perspektyvoje šios rinkos gali būti ne tokios jau ir patrauklios, nes žalioji politika veda į tai, kad eksportas ir transportavimas gali būti brangus, todėl išloš tie, kurie gerai „užkurs“ vietos vartojimą. Kaip bus iš tikrųjų – parodys laikas.

Vartojimas stabiliai auga

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis, komentuodamas ekologiškų produktų eksporto tendencijas, pastebėjo, kad vienokia situacija yra pašarinių, o kitokia – maistinių grūdų rinkoje. „Pašarinės produkcijos eksportas yra pristojęs, ją sudėtinga parduoti, nes konkuruojame su Ukraina, Kinija, Kazachstanu, iš kur atvežama sertifikuotų ekologiškų grūdų. O maistinės produkcijos – avižų, pupų, žirnių, sojų ir kt. – pardavimo problemų nejaučiame, nėra nei kainos, nei realizavimo apimčių pokyčių“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Ukmergės r. ūkininkaujantis ekologinio ūkio savininkas.

Jis teigė, kad ekologiškų produktų vartojimas užsienio šalyse stabiliai auga, tokie skaičiai pateikiami tarptautiniuose renginiuose. „Ten, kur dalyvaujame, pristatinėja, kad yra ekologiško maisto vartojimo augimas. Vienu metu buvo svyravimų, kai chemizuotų ūkių produkcija kainomis buvo kone aplenkusi ekologišką, bet tas chaosėlis praėjo“, – aiškino pašnekovas.

Maistinių paklausa nekritusi

Ilgai ekologinę žemdirbystę kartu su broliais puoselėjantis biržietis Gvidas Simonavičius antrino, kad dabar didžiausia problema – ekologiškų pašarinių grūdų realizavimas, o maistiniai grūdai eksportuojami gana sklandžiai. „Jau kelinti metai stringa pašarinių miežių, kviečių, kvietrugių eksportas, o maistinių paklausa nekritusi. Gera yra pupų, žirnių realizacija, anksčiau turėjome bėdų dėl speltos grūdų, nes buvo sąstingis rinkoje, bet dabar ji atsigauna, maistinių kviečių rinkoje irgi viskas pakankamai gerai“, – pasakojo ūkininkas. Tiesa, jis akcentavo, kad didžiausias visų kultūrų pardavimų kritimas buvo 2022 m., kai prasidėjo karas Ukrainoje, ir rinka iki šiol neatsistatė.

G. Simonavičius užsiminė, kad lietuviškos ekologiškos produkcijos eksportas turi savų niuansų. „Antai Vokietija turi pakankamai savo ekologiškos produkcijos ir jei ten norėsi parduoti, tai tik už savikainą. Kai išparduodama vokiška produkcija, tada „susivalgo“ lenkiška, vėliau ima iš Lietuvos, ir tuomet gali kažką uždirbti. Bet būna taip, kad prikuliama pakankamai naujojo derliaus ir tavo produkcijos neprireikia. Būna, kad laukiame ir dvejus metus, kol parduodame. O ekologiškus pašarinius grūdus tenka parduoti už chemizuotų kainą vietos rinkoje, jeigu jų kainos beveik susilygina“, – aiškino biržietis.

Daugiausia ekologiškos produkcijos jis per tarpininkus parduoda į Vokietiją, šiek tiek išveža perdirbti į Latviją. „Lietuvoje rinka menka, čia silpnas perdirbimas, todėl gelbėja eksportas. Aišku, ekologiškos produkcijos kainos Vokietijoje yra didesnės, bet būna visaip – kartais ten nuvežus gausi mažiau, nei pardavus Lietuvoje kaip įprastus pašarinius grūdus. Problema ta, kad yra nemaži transportavimo sunkvežimiais kaštai – 1 tonos vežimas mums kainuoja 80–100 Eur, dar šiek tiek pasiima ir tarpininkai“, – skaičiavo ŪP pašnekovas.

Sėklas realizuoja vietos rinkoje

Varėnos r. ūkininkaujančio Gedimino Baublio ekologiniame ūkyje situacija kitokia – jis užsiima sėklininkyste ir sėklas realizuoja vietos rinkoje. „Čia nėra pertekliaus, kad reikėtų eksportuoti. Visą užaugintą ekologišką sėklą parduodu Lietuvoje“, – užtikrino ūkininkas.

Šiemet pavasarį buvusios tokios avižų kainos, kad kai kam net buvo sunku patikėti. „Pernai Vokietijoje ši kultūra neužaugo, tai sėklas vežėsi iš Lietuvos, bet pats tiesiogiai su užsieniečiais reikalų neturiu. Sėklinių avižų 1 t pas mus kainavo apie 600 Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Tai čia tokia kaina, kad smagu darosi. Ji taip pakilo, nes buvo sėklinių avižų trūkumas“, – ŪP aiškino G. Baublys.

Jis sakė daugiausia sėklinių grūdų parduodantis pagal sutartis, dar šiek tiek – pagal skelbimus. „Sėklininkystė – specifinė niša, sėklinių grūdų nepalyginsi su parduodamų maistinių grūdų apimtimis. Šiemet pavasarį pardaviau dvejus metus išlaikytus speltos grūdus, ne sėklinius, bet paprastus, ir daugiau jų neauginu, nes jų kainos buvo labai kritusios. Sako, kad dabar spelta pabrango, bet jau nebesėju, užsiimu tik sėklininkyste“, – teigė ŪP ūkininkas. 

Dėmesys – vidaus rinkai

LEŪA pirmininko pavaduotojas teigė manąs, kad nubrėžta žalioji kryptis niekur nedings, todėl jau dabar reikia ruošti namų darbus – skatinti, kad Lietuvoje būtų suvartojama daugiau ekologiškų produktų, ypač viešajame sektoriuje, kaip tai daro Vakarų Europos ir kitos valstybės. „Būtina ugdyti savo vartotojus ir kokybišką maistą palikti čia, kur jis užaugintas ir pagamintas. O ką mes darome – geriausius lietuviškus produktus išvežame į Vakarų Europą, o parsigabename tai, kas yra pigiausia ir prasčiausia, šie produktai patenka ir į mokyklas, ligonines, ir kitur, nors viešąjį sektorių galėtume aprūpinti kokybišku lietuvišku maistu“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Jis ragino pasimokyti iš Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES šalių, kur daug dėmesio skiriama vietos rinkų skatinimui per viešąjį sektorių. „O mes tik kalbame, bet nieko iš esmės nedarome, kad būtų kuo daugiau vartojama sveikatai palankių produktų. Mes inicijavome, kad vaikų darželiuose būtų maitinama ekologiškai, reikia tą idėją vystyti plačiau, bet biudžete tam stinga pinigų“, – apgailestavo ekologinių ūkių organizacijos atstovas.

Ūkininkas iš peties kritikavo Lietuvoje įteisintus žaliuosius viešuosius pirkimus, kurie, jo nuomone, labiau orientuoti į formą, bet ne į turinį. „Mes patys susigalvojome padaryti tokius tvarius pirkimus, kad jei turi vieną elektromobilį ar naudoji žaliąją energiją, jau esi tvarus ir nereikia ekologiškos produkcijos. Juk ES nurodė tik kryptį, o mes patys sugalvojome tokias taisykles. Tai kažkoks absurdas, nes tai panašu į vartotojų apgaudinėjimą, o vėliau kalbame apie žaliąjį smegenų plovimą. Valdžia tai daro, o mes toleruojame“, – nusivylimo neslėpė ŪP pašnekovas.

Bus šokas dėl maisto kainų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.