Europinių pinigų – per kraštus, nauda kaimui – miglota

Mokymams – šimtai tūkstančių

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Strateginės komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Reda Kerdokienė, pagal 2023–2027 m. vietos plėtros strategijų priemonę, skirtą įgūdžių ir kompetencijų ugdymui, Lietuvoje įgyvendinama arba jau įgyvendinta 18 projektų.

Bendra šiems projektams skirta paramos suma sudaro 322 796 Eur, iš jų faktiškai išmokėta 204 042 Eur. NMA pažymėjo, kad 2023–2027 m. finansavimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, todėl įgyvendinamų projektų skaičius, skirtos paramos ir išmokėtų lėšų sumos gali keistis.

Nors šie projektai įgyvendinami įvairiose Lietuvos savivaldybėse, neseniai dėl vieno iš jų audringa diskusija vyko Telšių r. savivaldybės tarybos posėdyje. Balsuojant dėl Degaičių k. bendruomenės prašymo skirti savivaldybės biudžeto lėšų dalį, sudarančią 10 proc. projekto vertės, keli tarybos nariai suabejojo projekto tikslingumu ir numatytų išlaidų pagrįstumu. Tarybos narys Algirdas Bacevičius savo poziciją dėl balsavimo paskelbė socialiniame tinkle. „Bendruomenė mokysis viešai kalbėti. Ar būtinos tos kompetencijos daugeliui kaimo žmonių? Jos reikalingos vienam kitam žmogui, o kitiems nebus naudingos. Kur tas žinias panaudos? Ar žmonės prie parduotuvės viešai kalbės? Projektui skiriama beveik 29 tūkst. Eur, iš kurių už penkerius mokymus lektoriams skiriama beveik 9 tūkst. Eur. Ar pigesnio lektoriaus nėra? Moderatoriui bus skirta 7 300 Eur, transporto išlaidoms – 4 300 Eur, dalyvių maitinimo išlaidos mokymų ir išvykų metu su pietumis, vakariene ir kavos pertraukomis kainuos 4 482,90 Eur, apgyvendinimo išlaidoms išvykų metu skiriama 1 966,80 Eur, transporto išlaidoms – 4 300 Eur, netiesioginėms išlaidoms – 1 511,69 Eur. Čia – praktiškai – ekskursija. Didžioji dalis pinigų bus pravalgyta ir pravažinėta. Kas pasiims tuos tūkstančius? Dažniausiai juos pasiima firma. Mokymai užima mažąją dalį. Ar per tą laiką žmogus išmoks viešai kalbėti ir naudotis dirbtiniu intelektu? Aš nemanau, kad šiuo metu tai yra svarbiausia kaimo žmogui. Juk yra ir svarbesnių dalykų. Tai yra verslas“, – dėstė Telšių r. savivaldybės tarybos narys.

Kilo klausimų

Su ŪP kalbėjęs dar vienas šio rajono tarybos narys Martinas Leščiauskas pastebėjo, kad jam taip pat kilo rimtų klausimų dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. „Daugiau kaip 16 tūkst. Eur numatyta lektoriams ir moderatoriui, dar beveik 11 tūkst. Eur – maitinimui, transportui ir apgyvendinimui. Ar tikrai kaimo žmonėms šiandien labiausiai reikia viešojo kalbėjimo ir dirbtinio intelekto kursų bei penkių išvykų po Lietuvą? Kai artėja rinkimai, ypač svarbu, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos atsakingai, o ne veikloms, kurių tiesioginė nauda gyventojams kelia abejonių. Už tuos pinigus galėtume spręsti konkrečias kaimo problemas ir suteikti apčiuopiamos naudos daugiau žmonių“, – tvirtino M. Leščiauskas.

Kitas Telšių r. savivaldybės tarybos narys Rimantas Vaitkus pasisakė už platesnį bendruomenės įsitraukimą į projektą, o ne už tai, kad į mokymus vyktų vos 10 žmonių. „Pagrindinis dalykas, į ką atkreipiau dėmesį, – viešasis kalbėjimas. Ar pačiai bendruomenei jis reikalingas? Nelabai. Vos ne pusę projekto pinigų atiduodama moderatoriams, lektoriams. Jei tai yra bendruomeniniai susirinkimai, jei tai – bendravimas, tai reikėtų bendrauti bendruomenėje. Pusę pinigų pasiima kažkoks organizatorius, vos ne pusę pinigų nuo likusios dalies – lektorius, kuris skaito paskaitą 10 žmonių grupei. Tai – fantastiški pinigai“, – stebėjosi R. Vaitkus.

Jis minėjo, kad projektą pristatė rajono savivaldybės tarybos narė Gabrielė Narmontaitė, kuri yra ir Degaičių k. bendruomenės pirmininkė. „Mums šis reikalas nelabai skaniai ir švariai kvepėjo“, – poziciją redakcijai išdėstė tarybos narys.

Trūko aiškumo

Telšių r. savivaldybės tarybos narys Gintautas Bratkauskas taip pat atkreipė dėmesį į G. Narmontaitę – jų rajono savivaldybės tarybos narę ir Degaičių k. bendruomenės pirmininkę. „Ji – susijusi su projektu. Todėl, manau, G. Narmontaitė komiteto posėdžiuose svarstant šį klausimą neturėjo dalyvauti, o projektą finansavimui gauti turėjo pristatyti kitas asmuo“, – pabrėžė G. Bratkauskas. Tarybos narys neslėpė abejonių, ar projektui apskritai reikėjo savivaldybės prisidėjimo – pasak jo, puiku, kad bendruomenė laimėjo finansavimą, tačiau neaišku, kam iš savivaldybės dar prašoma papildomų pinigų. „Kaip galima pritarti tokiems dalykams, kai tokie dideli pinigai švaistomi lektoriams, moderatoriams? Man nesuprantamos ir projekto temos – mokysis kalbėjimo meno. Nors savivaldybės biudžetas nėra perteklinis, tokiems dalykams vis tik atrandama lėšų. Bet tam, kam reikia – lėšų nėra“, – savo nuomonę dėstė ŪP pašnekovas.

Abejonių dėl projekto kilo ir dar vienam tarybos nariui – Imantui Motiejūnui. Balsuojant dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo Degaičių k. bendruomenės projektui, jis susilaikė.

Prevencinė priemonė?

Telšių r. Degaičių k. bendruomenės pirmininkė G. Narmontaitė, ŪP paklausta, kokios konkrečios problemos paskatino pasirinkti tarybos nariams abejonių sukėlusias viešojo kalbėjimo ir kitas mokymų temas, atsakė, kad stengiamasi išvengti galimų problemų ateityje. „Čia – kaip prevencinė priemonė aktyvinti bendruomenę, supažindinti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, su sklaida viešojoje erdvėje, nes su tuo susiduria tiek vyresni žmonės, tiek jaunimas. Čia – bet kokiam gyventojui. Tie, kurie domisi, kuriems aktualu tiek viešoji erdvė, tiek bendravimas ir darbas bendruomenėje, tie žmonės ateina į mokymus ir dalyvauja, tai nėra dideli skaičiai žmonių“, – ŪP aiškino pašnekovė.

Kalbėdama apie lektorių paslaugų įkainius, bendruomenės pirmininkė pažymėjo, kad jie pateikti atsižvelgiant į rekomendacijas. Yra numatyta, kokia gali būti maksimali ir minimali kaina ne tik lektoriams, bet ir maitinimui, kelionei, transportui, mokymams. „Panaudojome maksimalias kainas numatytam žmonių kiekiui. Visada numatome maksimalias sumas, nes lengviau laviruoti. Juk nežinome, kiek gali išaugti išlaidos transportui, pagal turimus pinigus ieškoma ir lektoriaus, ir maitinimo. Pirmoji išvyka jau įvyko“, – pasakojo G. Narmontaitė.

Ji paaiškino, kad savivaldybės biudžete visada yra numatoma lėšų bendruomenių projektams finansuoti, todėl bendruomenė ir kreipėsi į savivaldybės tarybą, prašydama padengti 10 proc. projekto vertės. Paklausta, kodėl, būdama ir Degaičių k. bendruomenės pirmininkė, ir savivaldybės tarybos narė, ji pati pristatė projektą bei ragino jam pritarti, G. Narmontaitė paaiškino, kad tuo metu projekto rengėja atostogavo. ŪP pašnekovės teigimu, teisininkai ją patikino, kad jokio interesų konflikto čia nėra: „Projektų pristatytojai visada prašo pritarimo ir palaikymo. Jei prašo, vadinasi, tikisi jį gauti.“

Dalija lengva ranka

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.