Europos auditoriai: ES rizikuoja atsilikti prisitaikymo prie klimato kaitos lenktynėse

Per paskutinius du dešimtmečius ES smarkiai padidėjo klimato nelaimių skaičius ir jų padarytos žalos mastas, kaip matėme per pastarojo meto sausras, karščio bangas ir pražūtingus potvynius 2024 m. Pastarąjį dešimtmetį dėl ekstremalių su klimatu susijusių reiškinių patiriami ekonominiai nuostoliai ES vidutiniškai siekė apie 26 milijardus eurų per metus. Nieko nedarymas taip pat turi savo kainą: konservatyviu vertinimu, pasaulio temperatūrai pakilus 1,5–3 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dabartinė ES ekonomika kasmet patirtų 42–175 milijardų eurų nuostolį.

„Aiškinomės, kaip ES reaguoja į neatidėliotiną poreikį prisitaikyti prie pasikartojančių ekstremalių klimato sąlygų, – sakė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Klausas-Heineris Lehne. – Nustatėme trūkumų, susijusių su tuo, kaip priemonės yra įgyvendinamos praktiškai. Jeigu ES veiksmų įgyvendinimas nebus patobulintas, ES prisitaikymo prie klimato kaitos užmojų įgyvendinimas gali neatitikti klimato kaitos tempo.“

Apskritai ES turi patikimą sistemą, kad taptų atspari klimato kaitos poveikiui. Auditoriai išnagrinėjo Prancūzijos, Estijos, Austrijos ir Lenkijos nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir nustatė, kad iš esmės ji atitinka ES strategiją. Tačiau nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos dokumentuose auditoriai taip pat nustatė atvejų, kai moksliniai duomenys buvo neatnaujinti ir buvo nurodyta per maža arba visai nenurodyta prisitaikymo priemonių išlaidų suma. ES ir nacionalinės prisitaikymo politikos perkėlimas į vietos taisykles yra sudėtingas procesas. Nors ES mano, kad „prisitaikymas vietos lygmeniu yra prisitaikymo prie klimato kaitos pagrindas“, auditoriai apklausė 400 audituotų valstybių narių savivaldybių ir nustatė, kad respondentai dažniausiai nežinojo apie prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas bei planus ir nesinaudojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis („Climate-ADAPT“, „Copernicus“ ir ES merų paktu).

Įgyvendinant daugiau kaip pusę audituotų projektų buvo veiksmingai reaguojama į klimato riziką ir auditoriai nustatė tam tikrų gerosios patirties pavyzdžių. Tačiau jie taip pat nustatė kelis vienas kitam prieštaraujančius prioritetus, kai prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų buvo siekiama kartu su kitais, kaip antai konkurencingumo ar regioninės plėtros, tikslais. Pavyzdžiui, jie nustatė projektus, kuriais atliepiami didesnio drėkinimo poreikiai, rizikuojant padidinti bendrą suvartojamo vandens kiekį, arba projektą dėl apsaugos nuo potvynių, įgyvendinamą rizikos zonoje, kurioje vis dar išduodami leidimai statyti naujus namus. Jie netgi nustatė du projektus, kurie gali lemti netinkamą prisitaikymą, t. y. padidinti pažeidžiamumą arba klimato kaitos poveikį, o ne jį sumažinti. Netinkamo prisitaikymo pavyzdžiai: skatinama drėkinti vandeniui imlius kultūrinius augalus, užuot perėjus prie mažiau vandeniui imlių kultūrinių augalų, arba investuojama į energiją taupančias dirbtinio sniego patrankas, užuot sutelkus dėmesį į ištisus metus trunkantį turizmą. Be to, tam tikri projektai, pavyzdžiui, smėlio paplūdimių pripildymas, yra tik trumpalaikis prisitaikymo sprendimas.

Netinkamo prisitaikymo pavyzdžiai: skatinama drėkinti vandeniui imlius kultūrinius augalus, užuot perėjus prie mažiau vandeniui imlių kultūrinių augalų, arba investuojama į energiją taupančias dirbtinio sniego patrankas, užuot sutelkus dėmesį į ištisus metus trunkantį turizmą.

Kalbant apie finansavimą, prisitaikymas prie klimato kaitos yra kompleksinis klausimas, todėl ES lėšos skiriamos iš kelių ES šaltinių, pavyzdžiui, žemės ūkio, sanglaudos ir mokslinių tyrimų. Dėl šių priežasčių yra sudėtinga atsekti finansavimą. Reikia tobulinti prisitaikymo prie klimato kaitos ataskaitas: šiuo metu pagal jas negalima įvertinti valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos, nes jos yra daugiausia aprašomojo pobūdžio ir jose trūksta kiekybiškai įvertinamų duomenų, teigia auditoriai.

Bendra informacija

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra ne vienkartinis reagavimas į ekstremaliąją situaciją, o įvairios prevencijos, apsaugos ir pasirengimo priemonės, skirtos prisitaikyti prie faktinių ar numatomų klimato reiškinių ir jų poveikio. Pirmąją prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ES paskelbė 2013 m., o antrąją – 2021 m., patvirtindama didelį ES pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Valstybės narės pačios sprendžia dėl įgyvendinimo metodų.

EAR informacija