Europos elektros bendrovės nepamiršta biržos

Kiek akcijų leisti laisvai cirkuliuoti rinkoje yra skirtingi pasirinkimai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje.

Lietuvoje „Ignitis grupės“ biržoje esančių akcijų dalis sudaro ketvirtadalį, o likusi dalis priklauso valstybei ir mokesčių mokėtojams. „Litgrid“ – vos du procentai laisvai juda rinkoje. Tad praktikos skirtingos.

Suprantant finansų rinkos privalumus norėtųsi, kad daugiau ir laisviau valdytume ne tik energetines kompanijas. Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ ketvirtadalio akcijų kotiravimas nesukelia jokios rizikos valdyme, net jeigu tos akcijos būtų sukoncentruotos vienose rankose (nors tai tik teorija, o praktiškai sunkiai įsivaizduojama). Buvimas biržoje leidžia būti skaidresniems ir turėti lengvesnę prieigą prie kapitalo, kartu neprarandant valdymo.

Taigi kaip elgiasi kitos šalys? Yra įdomių pavyzdžių.

Tarp elektros tiekėjų galime rasti Austrijos bendrovę „EVN group“, kur valstybė yra pasilikusi tik 51 proc. valdomų akcijų, o kita dalis – privatūs investuotojai ir pensijų bei investicijų fondai. Suomijos „Fortum“ – valstybės dalis 51 proc., o Estijos „Enefit“ taip pat kotiruojamas, ir valstybė valdo kiek daugiau nei tris ketvirčius akcijų.

Analizuojant Europos biržose kotiruojamas energetines bendroves krenta į akis, kad pasirinkimas, kiek laisvai paleisti akcijų, priklauso nuo to, kiek akcijų pakanka norint išlaikyti įmonių kontrolę. Pavyzdžiui, skirtingose Europos dalyse esančios energetinės bendrovės rinkoje kotiruoja po 40 proc. akcijų, o 60 proc. paliekama valstybei, nes to pakanka valdyti bendroves. Tokie trys pavyzdžiai yra Lenkijos „PGE Polska Grupa Energetyczna“, Portugalijos „EDP Group“ bei Rumunijos „Electrica“.

Yra ir įdomesnių pavyzdžių. Italijos elektros tiekėjas „Enel“ turi 77 proc. privačių investuotojų dalį, valstybei priklauso likusieji vos 23 proc. O Didžiosios Britanijos du energijos tiekėjai – „National Grid plc“ ir „Scottish and Southern Electricity Networks“ – apskritai yra privačios bendrovės, kurių pagrindiniai akcininkai yra pasaulinės reikšmės investiciniai fondai.

Beje, dėl privačių investicijų. Kai bendrovės atsiveria laisvai rinkai, jos dažnai sulaukia pensijų fondų investicijų – tai reiškia, kad dalis energetikos bendrovių pelno nukeliauja ateityje senatvės sulaukusiems žmonėms tiesiogiai.

Europoje taikoma praktika yra įvairi, ir Lietuva šiame kontekste turi valstybės valdomų bendrovių, kurios tokią praktiką atitinka, tačiau norėtųsi, kad ji būtų taikoma plačiau.