Europos pieno sektoriuje įtampa auga

Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Jono Vilionio, svarbiausia, kas reikalinga pieno ūkiui, yra gamybos savikainą padengianti ir orų atlygį ūkininkui garantuojanti žalio pieno supirkimo kaina. „Šiandien Lietuvos pieno gamintojai gauna ne tik pačią mažiausią Europos Sąjungoje (ES) kainą už superkamą žalią pieną. Lietuva vis dar velkasi ES tiesioginių išmokų lentelės „uodegoje“, tad mums, Lietuvos pieno gamintojams, konkuruoti bendroje ES pieno rinkoje dar sudėtingiau nei kolegoms iš kitų šalių. Nors ir kitur nuotaikos pieno sektoriuje niūrios.“

Antai Italijoje pieno supirkimo kainos nukritusios vidutiniškai nuo 60 ct/kg iki 47 ct/kg. Pieno gamyba šiais metais sumažėjo apie 0,5 proc. Kolegos italai tikisi, kad kainos augs iki 50 ct/kg – tokia kaina padengtų gamybos kaštus. Prancūzijoje pieno supirkimo kainos svyruoja tarp 38–50 ct/kg, priklausomai nuo pieno paskirties: ar iš jo gaminami produktai bus skirti vidaus rinkai vartoti, ar eksportui. Pieno gamyba Prancūzijoje augo 2 proc. Vokietijoje pieno supirkimo kaina šiuo metu yra 30–45 ct/kg, 6 proc. išaugo gamyba. Vokietijos valdžia negirdi pieno gamintojų problemų, tad Pasaulinės pieno dienos proga, birželio 1 d., Vokietijos pieno gamintojai organizavo didžiulę protesto akciją ir niekam nereikalingu pienu laistė laukus. Šveicarijoje pieno supirkimo kainos žemiausios per paskutinius metus. Pieno gamybos kiekis išlieka stabilus pastaruosius 10 metų. Visgi didėja sūrių importas į šalį, iškreipiantis pieno rinką, tai sukelia ir disbalansą žalio pieno sektoriuje. Nyderlanduose vidutinė pieno supirkimo kaina yra 41 ct/kg. Šalyje stipriai ribojama pieno ūkių plėtra. Valdžia spaudžia ūkius mažinti CO2, azoto emisijas, skatina ūkius užsidaryti, už tai mokamos kompensacijos, tačiau, gavus kompensaciją, privalu įsipareigoti net ir kitoje šalyje neužsiimti gyvulininkyste. Tad visą gyvenimą auginę gyvulius žmonės lieka be ūkių ir be profesijos. Belgijoje pieno supirkimo kainos yra žemumose: 2026 m. I ketvirtį tesiekė 32–33 ct/kg, gegužę buvo 34 ct/kg, ir nors nusimato šioks toks kainos didėjimas, tačiau tokios kainos gamybos savikainos nepadengia. Danijoje pieno supirkimo kaina gan stabili – apie 40 ct/kg, t. y. stabiliai žema. Politinė situacija nėra palanki žemės ūkiui – šalyje panaikinta žemės ūkio ministerija, tai rodo visišką valdžios nenorą pripažinti sektorių svarbiu. Airijoje pieno supirkimo kaina svyruoja apie 41–42 ct/kg. Pieno gamybos kaštai išaugo, pieno gamyba Airijoje taipogi augo 5 proc. Regis, pradėjus kristi kainoms, atrodo logiška didinti gamybą ir mėginti užsidirbti iš didesnio kiekio, visgi pieno sektoriuje toks gamybos augimas, kai ir taip yra pieno perteklius ir pieno kainos kritusios, situaciją dar labiau blogina.

Stebint šią grėsmingą statistiką, akivaizdu, kad būtina imtis priemonių ES mastu, jog būtų atkurta pusiausvyra tarp pieno gamybos ir paklausos. Anot J. Vilionio, kam už grašius gaminti pieną, kurio niekam nereikia? Todėl EMB, taip pat ir LPGA, dar kartą ragina Europos Komisiją skubiai aktyvuoti laikiną savanoriško pieno gamybos mažinimo schemą, pagal kurią laikinai pardavimui tiekiamo pieno kiekį sumažinusiems pieno gamintojams būtų mokamos kompensacijos – tol, kol ES pagaminamo pieno kiekis stabilizuosis su poreikiu. Ūkininkai tą galėtų padaryti, pavyzdžiui, laikinai koreguodami pieninių karvių racioną ar dalį pieno sugirdydami veršeliams. Tai leistų išsaugoti pieninių karvių bandas, nepatiriant finansinių nuostolių. Tačiau, pasak J. Vilionio, nepaprastai svarbu, kad kol ES pieno gamintojai laikinai ribos parduodamo pieno kiekius, Europos neužplūstų įvežtinė abejotinos kokybės produkcija iš trečiųjų šalių. „ES privalo saugoti savo rinką ir mus, pieno gamintojus, kad pieno sektorius galutinai neišnyktų. Pieno ūkio statistika Lietuvoje ir taip negailestinga, iš kadaise Lietuvoje buvusių 250 tūkst. ūkių belikę 7,5 tūkst. Jei nieko nebus daroma, karvę netrukus galėsime įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Džiaugiuosi, kad EMB vieningai sutariama, kokių priemonių sektoriui reikia. Svarbu, kad politikai mūsų siūlymus išgirstų. LPGA nepaliaujamai dirba, kad taip ir būtų“, – teigia J. Vilionis.

LPGA fotoinformacija