Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024
Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024

Europos Sąjungos mokslininkai vienija jėgas prieš AKM

2016/01/08

Viena svarbiausių temų, kuria diskutavo Baltijos bei kitų Europos šalių ekspertai Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) posėdyje, vykusiame praėjusių metų pabaigoje Parmoje (Italija), – kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą surinkimą. Mat mokslininkai pabrėžia, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos. Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalytų savo sukaupta patirtimi. Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tad visų šalių ekspertai pristatė duomenis apie nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso patekimo į kiaulių laikymo ūkius kelius. 2015 m. Latvijoje nustatyta 10 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 13. Pažymėtina, kad visur užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole. Mokslininkų manymu, nors informacijos apie tyrimus kasdien sukaupiama vis daugiau, duomenys kaupiami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bei užtikrinama, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus, tačiau vis dar trūksta nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo. Kitas mokslininkų akcentuotas klausimas – kova su AKM plitimu laukinėje faunoje. Apžvelgus skirtingų mokslininkų sukauptus duomenis ir šalyse renkamą statistinę informaciją, viruso stebėsenos duomenis, pažymėta, kad AKM plisti laukinėje faunoje labai svarbus ne tik šernų populiacijos reguliavimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška ir surinkimas. Atlikti tyrimai parodė, kad sveiki šernai kritusio gentainio gaišena ima domėtis praėjus keletui dienų ar net daugiau kaip savaitei, kai vyksta labai intensyvūs irimo procesai. Suradę tokias gaišenas, šernai jas gali suėsti, išknaisioti ir taip užsikrečia patys bei išplatinti virusą dar didesniame miško paklotės plote. Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gyvybingas gali išlikti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų tikimybė marui plisti didėja. EFSA darbo grupės posėdyje priimtas sprendimas efektyviau naudotis turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, analogiškomis toms, kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo. Taip pat aptarta, kokie papildomi tyrimai, siekiant detaliau įvertinti epidemiologinę situaciją, gali būti atlikti. Be to, sutarta, kad, remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungos mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta apžvelgti 2016 m. balandį.

VMVT informacija

Dalintis
2024/02/22

Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko beveik 5 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Visuose sektoriuose išmetimai sumažėjo, tik vienintelio žemės ūkio išaugo 1,8 proc. Tokia Aplinkos ministerijos (AM) p...
2024/02/22

Svarbu: štai kokias išimtis taikyti ūkininkams pasiūlė EK

Vasario 22 d. Europos Komisija (EK) Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai nusiuntė dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, padėsiantys sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Dokumente, kuris vasario 26 d. b...
2024/02/22

To nebuvo dešimtmetį: dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės ...
2024/02/22

Svarstoma, kaip užtikrinti šunų, kačių gerovę ir atsekamumą visoje ES  

Europos Komisija (EK) siūlo keisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl šunų ir kačių gerovės bei atsekamumo. Pakeitimais siekiama užtikrinti minimalius, visoje Europos Sąjungoje bendrus, gyvūnų gerovės standartus - gyvūnus augintin...
2024/02/22

Estijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutin...
2024/02/22

Dar viena galimybė miškininkams

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
2024/02/22

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai suteikė riebalų rūgščių transizomerų (sukietintų aliejų, dar vadinamų transriebalais) eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių...
2024/02/22

Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventoj...
2024/02/22

Baltijos šalyse ukrainiečiams iššūkiai yra finansai, įsidarbinimas, kalba ir nuoma

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.