EWA programos finalas Lietuvoje: paaiškėjo idėja – laimėtoja

Didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės „EIT Food“ programa „EWA – Empowering Women in AgriFood“ Lietuvoje startavo jau trečią kartą. Šiemet joje dalyvavo 10 stiprių ir ambicingų inovatorių, kurios šešis mėnesius intensyviai dirbo su patyrusiais mentoriais, siekdamos asmeninio augimo, idėjų gryninimo ar startuolių stiprinimo. Per šį laikotarpį programos dalyvės įgijo svarbių verslumo ir lyderystės žinių, o jų novatoriškos idėjos tapo realiais produktais rinkoje.

„AgroMaisto forumo 2024“ metu jos turėjo unikalią progą išstoti į didžiąją sceną ir pristatyti savo inovacijas ne tik vertinimo komisijai, bet ir daugybei agromaisto sektoriaus ekspertų, politikos formuotojams, mokslo ir verslo atstovams. Komisija vertino didžiausią ir veržliausią per šį laikotarpį padarytą progresą, išlaikydami kulminaciją iki paskutinės minutės.

Nuo daržovių gyvavimo prailginimo iki sprendimų skrandžio ligoms

Šių metų EWA programoje pristatytų idėjų spektras buvo itin įvairus – nuo tvarių nanodangų daržovių ir vaisių gyvavimo prailginimui iki linų sėmenų nuoviro, mažinančio skrandžio ligas. Visas šias idėjas jungė bendras tikslas – kurti pokytį: teigiamai paveikti maisto sistemą, gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir skatinti tvarų planetos resursų naudojimą.

Nepaisant daugybės stiprių idėjų, nugalėtojomis buvo išrinktos tik trys dalyvės, kurios per šešis mėnesius padarė didžiausią progresą. Pirmoji vieta atiteko Gretai Budreikei už jos inovaciją – alternatyvius baltymus iš svirplių „Tastik“. Šią idėją padėjo tobulinti mentorė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos dėstytoja Inga Juozapavičienė.

Pasakodama, iš kur kilo idėja, Greta sakė norėjusi rasti būdą, kaip užtikrinti vyresnių žmonių sveiką ir orų amžėjimą: „Pasaulinė statistika rodo mažėjantį gimstamumą, senėjančią visuomenę ir jos ilgėjantį amžių. Šiandien Europoje 65 metų ir vyresnius gyventojus sudaro 21 proc., o 2025 metais prognozuojama, kad šis rodiklis kils iki 30 proc. Tai verčia susimąstyti apie šią visuomenės dalį, jos gyvenimo kokybę”.

Anot jos, svirplių baltymai pasižymi itin aukštu baltymingumu, todėl jie gali smarkiai praturtinti ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir likusios visuomenės dalies mitybą: „Svirplių baltymai yra pilnaverčiai baltymai, turintys visas būtinąsias aminorūgštis, itin svarbias mūsų organizmo ląstelių regeneracijai ir raumenyno augimui. Šie vabzdžiai savo maistingumu, vitaminų gausa kur kas pranašesni už kitus gyvulinės kilmės produktus.” Šių baltymų vartojimas taip pat yra išeitis tiems, kurie netoleruoja kitų gyvulinės kilmės produktų, stokoja organizme geležies ar kovoja su virškinimo sutrikimais.

Antroji vieta atiteko Agnei Vaitiekūnaitei, kuri su mentorės Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentės praktikės ir „Neuromarketingo ir DI“ laboratorijos bendraįkūrėjos bei vadovės Eglė Vaičiukynaitė pagalba išplėtė sausmedžio uogų produktų asortimentą „HASKAP.lt”, sukurdama sultis, maisto papildus ir guminukus.

Kalbėdama apie sausmedžio uogas, Agnė pabrėžė, kad tai – superuogos, kurios gali būti puikios bendrakeleivės geresnės sveikatos ir didesnio produktyvumo link: „Tai nepaprastos uogos dėl savo bioaktyviųjų medžiagų ir teigiamo poveikio sveikatai. Jos pagerina ne tik fizinę sveikatą, bet ir padeda susikaupti, išlaikyti koncentraciją, o tai ypač svarbu dabar, kai gyvenimo tempas be galo greitas ir reikalauja daug protinio, kūrybinio darbo“, – sakė A.Vaitiekūnaitė. EWA programos metu jai pavyko produktų asortimentą praplėsti iki sausmedžio uogų sulčių, maisto papildų ir guminukų.

Tuo tarpu trečioji vieta atiteko Viktorijai Šiukščiūtei, kurios idėja – tvarus mikrožalumynų ūkis „HydroGreen“. Šis novatoriškas ūkis buvo sukurtas kartu su mentoriumi Lietuvos inovacijų centro ekspertu Ignu Šlapkausku. Jos teigimu, mūsų mityboje turi vyrauti šviežias maistas, tačiau parduotuvių lentynose gausu perdirbto, neturinčio maistinės vertės maisto. Tai ją paskatino sukurti inovaciją – dirbtinę natūralią ekosistemą, jungiančią akvakultūrą bei hidroponiką ir galinčią auginti mikrožalumynus be jokių trąšų, pesticidų.

Ši maisto auginimo sistema – įkvėpta natūralių gamtos procesų: žuvys gamina atliekas, kurios tampa maistinėmis medžiagomis augalams. Augalai, augdami be dirvožemio, sugeria šias medžiagas ir išvalo vandenį, kuris grįžta atgal į žuvų rezervuarą. Toks uždaras ciklas leidžia efektyviai naudoti vandenį ir išteklius, užtikrinant greitą ir tvarų aukštos vertės mikrožalumynų auginimą.

„Ankstyvajame etape pasiūlysime šviežių mikrožalumynų asorti, funkcinę druską ir natūralius pabarstukus: džiovintus dribsnius ir miltelius, papildančius kasdienę mitybą. Vėliau planuojame sukurti tvarius nedidelius auginimo rinkinius namuose. Šiuo metu testuojame sėklų daigumą, įvairias auginimo terpes, įskaitant hidrogelius, kad vartotojui būtų kuo paprasčiau naudotis“, – savo ateities planus atskleidė Viktorija.

Programos partneriai „Kauno Grūdai“ šioms laimėtojoms padalino net 18 tūkst. eurų prizinį fondą, kuris padės šioms laimėtojoms sėkmingai plėtoti jų jaunus verslus.

AgriFood Lithuania DIH informacija