Naujosios Rėvos kaime – džiaugsmo gomuriui ir sielai atradimai

Prie to daug prisideda Regina Žemaitienė. Ji siekia kuo plačiau skleisti žinią, kad lietuvių gastronomija garsi ne tik cepelinais ar šaltibarščiais, bet ir meduoliais. 

Ponia Regina tvirtina, kad meduolius verta kepti ne vien Kalėdoms. Jais galima mėgautis ištisus metus. Puiki šių gardėsių kepėja ir žinovė nesunkiai tuo įtikina vis platesnį žmonių ratą, mat rengia kaip tik tokias mėgavimosi šiais ypatingais kepiniais pramogas.

Tikra staigmena jos svečiams tampa tai, kad meduoliai gali būti įvairiausių skonių. R. Žemaitienė iš savo brandintos tešlos kolekcijos pasiūlo paragauti ir kepinių su gana neįprastais prieskoniais: su apelsinu, linų sėmenimis, vienais aštriausių pasaulyje habanero pipirais, net... silke ar šonine! Prasideda nuotaikingos varžytuvės, kas atspės, įvardys skonio natą. Pavyksta tikrai ne kiekvienam.

O po smagios degustacijos bet kurio amžiaus žmogui, nuo vaikelio iki senelio, ne mažiau smagu užsiimti meduolių dekoravimu. Ponia Regina kiekvienam ant meduolinio paplotėlio dosniai atseikėja cukraus glajaus. Tuomet visi čiumpa po teptuką ir, juos mirkydami į paruoštus maistinius dažus, įninka į kūrybinį darbą.

Šeimininkė sako, kad nepretenduoja į autentišką kulinarinį paveldą, o pateikia jo modernią versiją.

Meduolių kolekcija

Meduolis – bene vienintelis gardėsis pasaulyje, kuris mažai tepakitęs atkeliavo iki šių dienų. Iš miltų ir medaus meduoliai buvo kepami jau prieš tūkstančius metų. O nuo viduramžių juos imta skaninti egzotiškais, iš svetimų kraštų atgabentais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, gvazdikėlis, pipiras, muskatas, šafranas ir kiti.

Konditerinio gaminio šaknys žiloje istorijoje, tačiau sulig kiekviena kepėjų karta meduoliai keitėsi – jų formos, glazūros, puošybos technologija.

R. Žemaitienė renka meduolių pavyzdžių kolekciją – atkuria kepinius tokius, kokie buvo gaminami skirtingais laikotarpiais ir kaip ilgainiui kito. Kolekcija gal ne pati didžiausia, tačiau įspūdinga. Kiekvienas pavyzdys – kaip konditerinio meno kūrinys. Kokių tik jų nėra: figūriniai, reljefiniai, išgauti specialiose medinėse ar vaškinėse formose, dekoruoti baltu ar spalvotu glajumi, ažūriniai, ant kurių perkelti audėjų raštai, užpiltiniai, nutapyti teptuku tarsi paveikslas...

Pokyčiai vyksta ir ateinant naujoms technologijoms. Konditerijoje paplito dekoravimas konditeriniu spausdintuvu. Jis suteikia galimybę sukurti, atkartoti bet kokį norimą piešinį.

Vilniaus krašto meduolių sostinė

Meduoliai daugeliui siejasi su Kalėdomis ir šventinėmis mugėmis, tik ne Vilniaus krašte, kur apie meduolius gal daugiau kalbama kaip tik vasarą. Tokią progą suteikia Meduolių festivaliai. Savo svečiams apie šią šventę R. Žemaitienė būtinai užsimena, ne ji išties ir yra šių festivalių sumanytoja.

Veiksmo vieta – etnokultūrinis Šilėnų kaimas, kurį nuo Naujosios Rėvos skiria apie 3 km atstumas. Kaimus jungia vaizdingas Neries regioninio parko pažintinis takas, taip pat ir bendruomeninis gyvenimas. Šilėnai yra parapijos centras.

Šilėnai rugpjūtį jau trečią kartą taps Vilniaus krašto meduolių sostine. Į šventę rinksis ne tik gausus būrys meduolių kepėjų, bet ir kiti lietuviškųjų amatų atstovai – mezgėjai, keramikai, žolininkai, šiaudinių sodų ir verbų rišėjai, bitininkai, sūrių gamintojai.

Organizatorių ir būsimųjų renginio dalyvių nusiteikimas šiemet ypatingas, nes senoji medinė Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia švenčia iškilų 300 metų jubiliejų. Šilėnų parapijos žmonių rūpesčiu nuo Verbų sekmadienio bažnyčios šventorių puošia įspūdinga dovana – jubiliejinė verba. 5 m aukščio ir 80 cm skersmens verbą supynė liaudies meistrė, verbų pynėjų asociacijos vadovė Agata Granicka su dar keturiomis verbų rišėjomis.

Tai „Džiaugsmo dirbtuvės“

Patyrimo edukacijas po meduolių pasaulį vedanti R. Žemaitienė yra asociacijos „Džiaugsmo dirbtuvės“ įkūrėja ir vadovė.

Edukacijų dalyviams nelabai rūpi, kaip gimsta tokie verslai, tačiau tai įdomu kitiems paslaugų kaime teikėjams ar planuojantiems užsiimti panašiomis veiklomis. Entuziazmas ir idėja gerai, tačiau statybos ar remonto, patalpų pritaikymo veiklai darbams reikalingi ir finansai.

Naujosios Rėvos edukacinį centrą asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“ su Vilniaus rajono vietos veiklos grupės parama.

Dalyvauja akcijoje „Atviros dienos kaime“

„Džiaugsmo dirbtuvės“ yra akcijos „Atviros dienos kaime“ dalyvė. Baigiantis gegužei R. Žemaitienė, kaip ir kone šimtas kitų paslaugų teikėjų kaime, plačiau atvers duris. Tomis dienomis ji edukacijas ves su didele kainos nuolaida.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) Atviras diena kaime rengia jau devintus metus. Kaime teikiamas paslaugas, užaugintus bei pagamintus produktus populiarinantis renginys vyks gegužės 23–25 d.

Remdamasi ankstesnių metų patirtimi LKTA prezidentė Agnės Vaitkuvienė sako, jog aktyviausi didmiesčių gyventojai, ypač vilniečiai. Tačiau žmonės pirmiausia dairosi, ką galima aplankyti arčiau namų, nelabai linkę važiuoti toliau kaip 100 km. Kitas ypatumas, kad populiaresni tie objektai, kuriuose yra gyvūnų ar teikiamos edukacijos. Taigi tokiuose objektuose svečių priėmimo grafikai užsipildo greičiausiai.

Todėl A. Vaitkuvienė kviečia miestiečius iš anksto planuoti išvykas į kaimą ir apie apsilankymą informuoti objektų šeimininkus. Akcijos dalyvių adresai ir kontaktais bei informacija, ko galima tikėtis nuvykus į pasirinktą vietą, yra pateikti žemėlapiuose (teirautis „Aibės" prekybos tinkle), o elektronines versijas – LKTA svetainėje.

Autorės nuotraukos