Fiksuojamas prekybos apimties mažėjimas: nulėmė dvi esminės priežastys

Nominaliojo eksporto, neįskaitant mineralinių produktų, metinio augimo tempai mažėjo iš esmės visais mėnesiais nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. (žr. 1 pav.). 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, eksportas krito 3,4 proc. (4,2 % be mineralinių produktų). Eksporto susitraukimą iš esmės lėmė labai sumažėjęs lietuviškos kilmės eksportas. Tik padidėjęs reeksportas neleido eksportui dar labiau kristi.

Prie mažėjančio lietuviškos kilmės eksporto daugiausia prisidėjo krintantis chemijos pramonės gaminių ir plastikų bei medienos ir medienos dirbinių eksportas (žr. 2 pav.). Lietuviškos kilmės eksportas 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, krito 7,1 proc. (14,5 % be mineralinių produktų). Medienos ir medienos dirbinių eksportą varžė dėl pakilusių palūkanų normų sumažėjęs aktyvumas būstų rinkose, kuris nepalankiai veikė ir baldų paklausą. Taip pat mažėjančios eksporto rinkos dalys Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalių rinkose rodo, kad aukštos energijos kainos ir tiekimo grandinių pasikeitimai dėl rusijos karo Ukrainoje turėjo neigiamos įtakos medienos ir medienos dirbinių eksporto konkurencingumui. Chemijos produktų eksporto susitraukimui darė įtaką sumažėjęs trąšų eksportas dėl reikšmingai pakilusių energijos išteklių kainų ir sankcijų bei smarkiai kritusi reagentų ir kitų su pandemijos valdymu susijusių prekių paklausa. Tik nuo kovo mėn. išaugęs lietuviškos kilmės mineralinių produktų eksportas neleido bendram lietuviškos kilmės eksportui dar labiau susitraukti. Mineralinių produktų eksporto augimas labiausiai sietinas su bazės efektu, kurį lėmė 2022 m. birželio–liepos mėn. vykę AB „ORLEN Lietuva“ naftos talpyklų modernizavimo darbai.

Teigiamą įtaką eksporto augimui darė išaugęs mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių reeksportas (žr. 3 pav.). Reeksportas 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, augo 2,8 proc. (13,2 % be mineralinių produktų). Padidėjęs šių prekių reeksportas į NVS šalis, išskyrus rusiją, labiausiai sietinas su dalies NVS šalių sumažėjusiu tokių prekių importu iš rusijos. Vis dėlto atrodo, kad reeksporto augimo pikas jau buvo pasiektas 2023 m. kovo mėn. ir metinio augimo tendencija juda žemyn. Pagrindinis veiksnys – nuo kovo mėn. mažėjantis reeksportas į Baltijos šalis, kurį būtų galima sieti su kritusiu mineralinių produktų reeksportu.

Pagrindinis veiksnys, daręs įtaką importo metinio augimo kritimui, yra sumažėjęs mineralinių produktų importas dėl reikšmingai kritusių naftos ir dujų kainų bei neatsigaunanti apdirbamoji gamyba (žr. 4 pav.). Lyginant 2023 m. antrąjį ketvirtį su 2022 m. antruoju ketvirčiu, importas susitraukė 10,2 proc. (3,6 % be mineralinių produktų). Be mineralinių produktų, lėtėjantį metinį importo augimo tempą lėmė mažėjantis chemijos pramonės gaminių ir plastikų, medienos ir medienos dirbinių bei metalų importas. Neatsigaunanti apdirbamoji gamyba ir prislopę ilgalaikio vartojimo prekių pardavimai vis dar yra vieni pagrindinių šių produktų importo metinio augimo tempo kritimo veiksnių.

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. užsienio prekybos prekėmis balanso deficitas mažėja. Lyginant 2023 m. antrąjį ketvirtį su 2022 m. antruoju ketvirčiu, užsienio prekybos prekėmis balanso padėtis pagerėjo. Nuo metų pradžios vienas reikšmingiausių balanso atsigavimo veiksnių buvo nuolat krintantis mineralinių produktų importas dėl reikšmingai sumažėjusių dujų ir naftos kainų. Šiuo metu užsienio prekybos prekėmis balanso deficitas yra mažiausias nuo rusijos karo Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario mėn.).

Lietuvos banko informacija