Koks būtų pasaulis be karvių?

Šiame filme nagrinėjama sudėtinga ir dažnai stebinanti karvių įtaka mūsų sveikatai bei visai planetai.  Kalbėdami su ūkininkais, galvijų augintojais, mokslininkais ir aplinkosaugos ekspertais, apdovanojimus pelnę žurnalistai Michelle Michael ir Brandon‘as Whitworth‘as keliavo po daugiau nei keturiasdešimt pasaulio vietų, kad ištirtų karvių kultūrinę ir ekonominę reikšmę, jų indėlį į pasaulinę mitybą ir tikrąjį poveikį klimatui, rašo portalas meatthefacts.eu.

Esminis klausimas

Dokumentinis filmas kviečia žiūrovus apmąstyti esminį klausimą: „Ar mums būtų geriau pasaulyje be karvių?“. Atsakymai nėra paprasti ir vienareikšmiški, nes karvės išties daro įtaką daugeliui visuomenės gyvenimo aspektų – nuo ​​žemės ūkio ir kultūros iki mitybos bei aplinkos.

Remdamiesi moksliniais įrodymais ir pokalbiais su aplinkos ir žemės ūkio mokslų ekspertais visame pasaulyje, M. Michael ir B. Whitworth‘as nuodugniai išnagrinėjo pagrindinius klausimus, susijusius su metano išmetimu, aprūpinimu maistu, pasauliniu žemės naudojimu, daugybe jautienos gamybos šalutinių produktų, o taip pat galimomis karvių pasekmėmis, jeigu karvių apskritai nebūtų. Ieškodami tiesos, slypinčios už dažnai pernelyg supaprastintų diskusijų, žurnalistai nustatė, kad nors karvės išmeta apie 5–7 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visas vaizdas yra daug sudėtingesnis.

Emisijos

Pavyzdžiui, galvijų metano emisijos sudaro apie 30 proc. pasaulinių metano emisijų, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad metanas iš galvijų, daugiausia dėl žarnyno fermentacijos, atmosferoje išlieka tik apie 12 metų, daug trumpiau nei CO2, kuri išlieka šimtmečius. Tai reiškia, kad metano emisijų mažinimas gali sulėtinti klimato kaitą. Todėl mokslininkai ieško tokių sprendimų kaip mitybos pokyčiai, selektyvus veisimas ir mikrobiomo intervencijos, siekdami sumažinti emisijas pačiame jų šaltinyje, tuo pačiu pasiekdami puikių rezultatų.

Ganyklų reikšmė

Išgirdus, jog didžioji dalis pasaulio žemės ūkio paskirties žemės naudojama gyvuliams, svarbu suprasti ir tai, kad didelė dalis gyvuliams ganyti naudojamos žemės netinka auginti pasėlius, skirtus tiesiogiai žmonių vartojimui. Gyvūnų ganymas padeda išlaikyti sveiką dirvožemį, nes tai skatina augalus išskirti anglies junginius, kurie maitina dirvožemio mikrobus, gerina dirvožemio derlingumą ir padeda kaupti anglį. Šis procesas skatina tvaresnę žemės naudojimo praktiką , o surinkus ir saugant anglį dirvožemyje, galima sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, taip padedant sušvelninti klimato kaitos poveikį.

Žiedinė ekonomika

Be to, galvijai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį žemės ūkio žiedinėje ekonomikoje per procesą, vadinamą perdirbimu. Jie gali paversti nevalgomus žemės ūkio šalutinius augalininkystės produktus, tokius kaip augalų stiebai, lukštai ir kitos liekanos, aukštos kokybės maistu žmonėms. Tai sumažina atliekų kiekį ir padidina bendrą maisto sistemos efektyvumą, nes galvijai gali 600 gramų žemos kokybės augalinių baltymų paversti 1 kilogramu aukštos kokybės gyvūninių baltymų.

Aprūpinimas maistu

Dar svarbiau, kad galvijai reikšmingai prisideda prie pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo, tiekdami apie 33 proc. baltymų ir 17 proc. kalorijų, kurias suvartoja žmonės visame pasaulyje, teikdami į rinką esmines maistines medžiagas, kurias sunku gauti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, augalų. Jautiena ir pieno produktai yra ypač svarbūs sprendžiant nepakankamos mitybos problemą pažeidžiamose gyventojų grupėse, tokiose kaip moterys ir vaikai mažas pajamas gaunančiose kaimo vietovėse. Gyvulininkystės panaikinimas sumažintų milijardų žmonių prieigą prie būtinų maistinių medžiagų, padidintų skurstančių ir nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičių, o tai savo ruožu kurstytų naujus konfliktus.

Ne tik maistas

Pokalbiai apie gyvulius dažnai siaurai sutelkiami į mitybą ir išmetamųjų dujų kiekį, tačiau galvijų atsisakymas turėtų didžiulį poveikį, kuris neapsiriboja vien maistu. Iš karvių gaunama ne tik mėsa ir pienas. Jų šalutiniai produktai yra būtini daugeliui mūsų kasdienio gyvenimo aspektų. Jos atlieka paslėptą, tačiau gyvybiškai svarbų vaidmenį gaminant produktus, kuriuos dažnai laikome savaime suprantamais dalykais. Karvės tiekia pagrindinius komponentus net žmonių gyvybes gelbstintiems vaistams ir chirurgijoje naudojamoms medžiagoms: kolagenas naudojamas žaizdų tvarsčiams ir sąnarių gydymui, želatina – kapsulėms ir vakcinoms, o kitos biologinės medžiagos naudojamos nuo ​​širdies vožtuvų iki insulino gamybos imtinai. Šie medicininiai karvių produktų panaudojimo būdai dažnai nepastebimi, tačiau yra gyvybiškai svarbūs šiuolaikinėms sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje.

Net muzikos instrumentuose, padangose, trąšose, kosmetikoje, odoje, naminių gyvūnėlių ėdale ir daugelyje namų apyvokos prekių yra iš galvijų gautų medžiagų, kurias sunku pakeisti tvariai ar ekonomiškai. Kitaip sakant, karvės yra giliai įsitvirtinusios pasaulinėse tiekimo grandinėse žemės ūkio, maisto, sveikatos ir praktiškai visose pramonės šakose. Vadinasi, karvių pašalinimas iš mūsų ekosistemos paveiktų maisto sistemą ir sutrikdytų daugybę pramonės šakų, kurios yra priklausomos nuo iš galvijų gaunamų medžiagų.

Filmo žinutė

Viena svarbiausių filmo žinučių – skubus dialogo poreikis. Filme parodoma, kad būtina suburti ūkininkus, visuomenę ir sprendimus priimančius politikus atviram ir sąžiningam pokalbiui. Be tokio bendravimo neįmanoma rasti subalansuotų sprendimų aplinkai, ekonomikai ir žmonėms, kurie yra priklausomi nuo gyvulių.

Dokumentinis filmas „Pasaulis be karvių“ kviečia mus persvarstyti gyvulių atsisakymą ir parodo, kad tai gali turėti toli siekiančių pasekmių mitybai, tvarumui ir ekosistemoms visame pasaulyje. Filmo „Pasaulis be karvių“ moksliniai duomenys yra ne tik informatyvūs – jie būtini, norint paskatinti apgalvotus, įrodymais pagrįstus sprendimus, siekiant sukurti tikrus ir ilgalaikius pokyčius žmonėms bei visai planetai. Filme akcentuojama, kad tvarios ateities galime siekti tik bendradarbiaudami ir mėgindami suprasti galvijų įtaką pasauliui.

Parengė Ričardas Čekutis