Finansinį stresą patiria net ir nesiskundžiantys pinigų stygiumi

Psichologė Eglė Zakaraitė-Kijevič pabrėžia, kad nuolatinis nerimas dėl pinigų nėra tik skaičiai sąskaitoje – tai gili psichologinė būsena. Pasak specialistės, finansinis nesaugumas pirmiausia „apsigyvena“ namų aplinkoje.

„Nuolatinis finansinis stresas santykiuose dažnai kuria nematomą įtampą, kuri kaupiasi kasdienybėje. Žmonės tampa jautresni, greičiau reaguoja, sunkiau išgirsta vienas kitą“, – sako ji. 

Gali lemti dar didesnes problemas

Finansinis stresas nėra tik mintys – jis turi tiesioginį poveikį fizinei sveikatai. Žmogus, nuolat galvojantis apie finansines problemas, negali visiškai atsipalaiduoti, o tai veda į emocinį ir fizinį išsekimą.

„Dažnai pasireiškia nuolatinė įtampa kūne, miego sutrikimai, nerimas. Žmogus gali nuolat galvoti apie problemas, sunkiai „išsijungti“. Kūnas taip pat reaguoja – gali atsirasti galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, energijos trūkumas“, – aiškina E. Zakaraitė-Kijevič. 

Anot psichologės, negydomas ilgalaikis stresas gali peraugti į panikos epizodus ar depresines nuotaikas.

Galiausiai tai lemia, kad šeimose padaugėja smulkių konfliktų, atsiranda kaltinimų arba, priešingai, tylus atsitraukimas, kai vienas partneris bando viską kontroliuoti, o kitas – vengia kalbėti. Ši atmosfera neišvengiamai paliečia ir mažiausius šeimos narius.

„Vaikai šią atmosferą labai greitai perima. Jie jaučia nerimą, nesaugumą, net jei apie pinigus tiesiogiai nekalbama. Ilgainiui tai gali formuoti jų santykį su saugumu, pinigais ir saviverte“, – įspėja psichologė.

Aiškus planas – geriausias vaistas nuo nerimo

Draudimo ekspertas Žygintas Juodis pabrėžia, kad nors psichologinė pagalba padeda geriau valdyti emocijas, tikras saugumo jausmas atsiranda tuomet, kai žmogus praktiškai suvaldo savo finansus. 

Anot draudimo eksperto, didžiausią stresą dažnai kelia ne turima pinigų suma, o neapibrėžtumas ir netikėtumo faktorius.

„Finansinis stresas dažniausiai kyla iš jausmo, kad situacija yra nevaldoma. Dėl šios priežasties finansinis planavimas tampa būdu susigrąžinti kontrolę į savo rankas. Kai šeima turi aiškų biudžetą ir bent minimalų planą nenumatytiems atvejams, nerimo lygis reikšmingai sumažėja“, – teigia Ž. Juodis.

Finansinį saugumą rekomenduojama kurti nuosekliai, mažais žingsniais: pirmiausia svarbu užtikrinti skaidrumą ir atvirai aptarti šeimos pajamas bei išlaidas, vengti kaltinimų. Ant pašnekovo, taip pat verta pradėti kaupti nenumatytų atvejų rezervą, net jei pradžioje tai yra nedidelės sumos. 

Galiausiai, svarbu pasirūpinti tinkama draudimo apsauga, kuri užtikrintų pajamas ligos ar nelaimės atveju ir suteiktų vidinį stabilumą, kurio vien taupymas dažnai negali garantuoti. Vienas populiariausių įrankių, padedančių sukurti tokį saugumo pagrindą, yra gyvybės draudimas. Eksperto teigimu, šis finansinis instrumentas yra ir tam tikras emocinės ramybės garantas. 

„Draudimas veikia kaip finansinė pagalvė kritiniais atvejais, pavyzdžiui, ligos ar traumos metu. Žinojimas, kad šeima bus finansiškai apsaugota net ir susidūrus su netikėtais sunkumais, leidžia žmonėms atsipalaiduoti ir gyventi dabartyje, nebijant blogiausių scenarijų“, – paaiškina draudimo ekspertas Ž. Juodis.

Už pinigų slepiasi savivertė

Psichologė pastebi, kad nors finansinis stresas retai būna pagrindinė priežastis, dėl kurios kreipiamasi į specialistus, jis beveik visada egzistuoja kaip fonas.

„Darbe matosi, kad finansiniai sunkumai dažnai susiję su saviverte, vidiniu stabilumu, baime prarasti kontrolę ar saugumą. Dirbant su tuo keičiasi ne tik požiūris į pinigus, bet ir bendras gyvenimo jausmas bei santykiai su kitais“, – teigia specialistė.

Pasak jos, norint įveikti šią būseną, svarbu suprasti, kad sprendimas prasideda ne tik nuo biudžeto planavimo, bet ir nuo emocinio darbo su savimi. E. Zakaraitė-Kijevič pataria į situaciją pažvelgti giliau.

„Svarbu suprasti, kad tai ne tik apie pinigus, bet ir apie vidinį saugumo jausmą. Dažnai iškyla gilesni klausimai apie kontrolę, pasitikėjimą savimi ir gyvenimu. Padeda aiškus situacijos įsivertinimas, realistiškas planas ir mažais žingsniais priimami sprendimai. Taip pat labai svarbus atviras kalbėjimas be kaltinimų, daugiau apie jausmus. Kartais reikia išmokti sustoti, nuraminti save ir tik tada spręsti situaciją“, – reziumuoja psichologė.

„Headline Agency“ informacija