Iniciatyvos neparėmė
Gruodžio 10–11 d. vykusioje ES žemės ūkio ministrų taryboje Rumunija, kurią parėmė Bulgarija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Slovakija, pasiūlė pratęsti išimtis taikant GAAB 7 ir GAAB 8 reikalavimus. Lietuva prie šios iniciatyvos neprisidėjo.
2023 m. Europos Komisija (EK) šalims narėms rekomendavo leisti netaikyti augalų kaitos reikalavimų (GAAB 7), kai privaloma užtikrinti, kad tas pats pasėlis nebus auginamas ilgiau nei vienerius metus tame pačiame lauke, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai, kaip numatyta GAAB 8 („Bioįvairovės išsaugojimas“). Išimtys galiojo vienerius metus. 2024 m. GAAB 7 ir GAAB 8 reikalavimai galios be išimčių, nes kol kas EK nėra jų pratęsusi.Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, ji EK yra pateikusi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) pakeitimų projektą, kuriame siūloma koreguoti ir GAAB. Vis dėlto, kol laukiama EK atsakymo, tebegalioja esamas GAAB 7 reikalavimas, kuris taikomas visai valdai. SP pakeitimuose siūloma įtraukti atsėliavimo (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybę ne didesnėje kaip 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjai privalėtų laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 40 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto – tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vienerius metus tame pačiame lauke.
Problemos aktualios Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad karas, pabrangę ištekliai, išaugusi konkurencija visiems žemdirbiams kelia daug išbandymų, todėl sprendimai dėl GAAB išimčių taikymo tikrai palengvintų gyvenimą. „GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams, siekiantiems gauti išmokas, – pripažino ūkininkas. – Čia negali pasirinkti – nori juos vykdyti ar ne. Ir tai labai svarbu. Šie reikalavimai iš esmės keičia ūkininkavimą. Tarkim, GAAB 8 reiškia, kad kiekvienas ūkis turi atidėti dalį negamybinio ploto, iš kurio negali nuimti derliaus. Turi žemę laikyti nenaudojamą – ji turi būti padengta žaliuoju pūdymu, kraštovaizdžio elementais ar kitomis priemonėmis, bet derliaus iš tos žemės gauti negali.“
Pašnekovo teigimu, taip ne tik ūkininkas, bet ir visa Lietuva netenka ne tik dalies derliaus, bet ir dalies ekonominės pridėtinės vertės. Karo metu padaryta išimtis, jo nuomone, padėtų šiais nelengvais laikais. „Reikalavimai daugiametėms pievoms ir GAAB keičia ūkininkavimo praktiką iš esmės – todėl jie labai svarbūs, aktualūs, keliantys daugiausia diskusijų“, – pripažino G. Špakauskas.
Kalbama apie išgyvenimą
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Redakcijos nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.