Galimybių šalis, kovojanti su stichijomis ir klimato kaita

Jūsų Ekscelencija, šiandien, tokia svarbia proga, norėčiau pakalbėti apie Kazachstano žemės ūkį. Kokią dalį šalies ekonomikos produkcijos sudaro šis sektorius?

Kazachstanas užima devintą vietą pasaulyje pagal žemės plotą. Daugiau nei pusė žemės, arba 220 mln. ha, yra žemės ūkio paskirties žemė, o tai sudaro apie 4 proc. pasaulio išteklių, įskaitant daugiau nei 180 mln. ha ganyklų išteklių.

Žemės ūkis ir maisto pramonė yra vieni svarbiausių ekonomikos sektorių, sukuriantys daugiau kaip 7 proc. šalies vidaus pridėtinės vertės. Lietuvoje, kiek žinau, žemės ūkio indėlis į BVP sudaro apie 6 proc.

Kazachstanas užima pirmą vietą pasaulyje pagal mažiausią cheminių medžiagų naudojimą augalininkystėje – tik 0,1 t/ha pasėlių ploto. Todėl Kazachstano produktai yra ekologiški. Šis pranašumas turi ir neigiamą pusę: cheminių trąšų ribojimas turi įtakos derliui ir didina vandens suvartojimą. Regione trūksta vandens, todėl būtina spręsti pagrindinę problemą – diegti ekonomišką drėkinimą išlaikant produkcijos apimtį ir kokybę.

Kaip formuojama Kazachstano agrarinė politika, kokios pagrindinės gairės ir tikslai ateičiai?

Kiekvienu nepriklausomo Kazachstano raidos etapu agrarinė politika keitė savo prioritetus. Šiandien keliami nauji prioritetai. Tarp jų – plataus masto agropramoninio komplekso, ypač visų agrarininkams teikiamų valstybės paslaugų, statistinių duomenų skaitmeninimas. Kosminio monitoringo erdvėje sukurta žemės stebėjimo sistema, kuri leidžia nuotoliniu būdu kontroliuoti žemės naudojimą ir pasėlių būklę, o greitai skaitmeninėmis technologijomis bus stebimas dirvožemio derlingumas ir ligų bei kenkėjų plitimas pasėliuose.

Mūsų vyriausybė skiria daug dėmesio užsienio investicijų į žemės ūkio sektorių pritraukimui. Iki 2022 m. pabaigos tiesioginių investicijų į Kazachstano žemės ūkį srautas siekė 32,5 mln. dolerių. Šalis suteikia dideles galimybes norintiems investuoti į žemės ūkio sektorių. 2019–2022 m. agropramoniniam kompleksui subsidijuoti skirta apie 2,7 mlrd. dolerių. Be finansinės paramos investuotojams numatytos įvairios lengvatos ir privilegijos, pagal kurias investiciniai projektai atleidžiami nuo tam tikrų mokesčių mokėjimo.

Atsižvelgiant į investicijų pritraukimo ir prioritetų suteikimo svarbą, investuotojai Kazachstane gali tiesiogiai sudaryti sutartis su Vyriausybe dėl didelių projektų įgyvendinimo. Tokiu atveju strateginiai investuotojai galės gauti specialias palankias sąlygas: tai mokestinės atostogos dėl pelno mokesčio, taip pat nekilnojamojo turto, žemės mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Gali būti taikomi lengvatiniai dujų tiekimo ir elektrifikavimo tarifai.

Kalbėdamas apie Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvas, norėčiau pabrėžti mūsų susidomėjimą žemės ūkio produktų perdirbimo projektų plėtojimu. Jūsų skaitytojams bus įdomios kai kurios agropramoninio komplekso plėtros 2021–2025 m. projekto nuostatos dėl valstybės paramos priemonių žemės ūkio produktams perdirbti: apsiimama subsidijuoti perdirbimo įmonių išlaidas žemės ūkio produktams, skirtiems giluminio perdirbimo produktų gamybai, įsigyti; gamyklų modernizavimą ir naujų statybą iki 25 proc., paskolų apyvartines lėšas visoms žemės ūkio produktų perdirbimo sritims, augalininkystės žaliavų plėtrą ir t. t.

Turėdamas didžiulius gamtos išteklius ir daug žemės ūkio paskirties žemės, Kazachstanas yra turtingiausia Vidurio Azijos šalis. Šalis gerai žinoma kaip viena iš 10 didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Kokios kitos kultūros, be kviečių, auginamos Kazachstane? Labai įdomu sužinoti apie galvijų auginimo tradicijas...

Iš tiesų mūsų šalis kasmet į daugiau nei 40 šalių tiekia apie 8 mln. tonų grūdų, o pagal miltų eksportą pastaruosius kelerius metus Kazachstanas pirmauja pasaulyje, kasmet į užsienio rinkas jų eksportuodamas iki 2,5 mln. tonų. Mūsų šalyje taip pat auginami rapsai, kukurūzai, grikiai, medvilnė, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, linai, bulvės, daržovės ir melionai, vynuogės, vaismedžiai, uogos ir ryžiai.

Gyvulininkystė – tradicinė ir šimtmečius gyvuojanti kazachų tautos ūkio šaka. Ji sudaro apie 40 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos.

Perdirbimo pramonė plėtojama stabiliai, todėl visų rūšių gyvulių skaičius nuolat auga. Nuo 2023 m. pradžios pastebimas ypač ryškus gyvulių ir paukščių skaičiaus didėjimas. Nepaisant pandemijos ir geopolitinių krizių, galvijų skaičius padidėjo 3,7 proc. iki 10,3 mln. vienetų, avių ir ožkų – 3,4 proc. iki 27,4 mln. vnt., arklių – 8,4 proc. iki 4,4 mln. vnt., paukščių – 1,2 proc. iki 49,9 mln. vnt.

Valstybės paramos priemonės padėjo išlaikyti gyvulininkystės pramonės investicinį patrauklumą. Toliau dirbama siekiant įtraukti mūsų šalies įmones į šalių, importuojančių gyvulininkystės produktus, registrus. Nuo 2020 m. tokių įmonių skaičius padidėjo 35 proc.

Klajoklių tradicijos ir gyvenimo būdas mums, europiečiams, dvelkia romantika. Esu girdėjusi, kad beveik pusė šalies gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir nebėga į miestus ieškoti lengvo gyvenimo...

Pasaulinė gyventojų kraustymosi iš kaimo į miestus tendencija neaplenkė ir Kazachstano. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje miestų gyventojų dalis sudaro 62 proc., kaimo – 38 proc. gyventojų. Džiugu, kad mūsų šalies gyventojai jaunėja. 2023 m. pradžioje Kazachstane jau gyveno 6,74 mln. vaikų, o šalies gyventojų skaičius siekė 19,9 mln. Nuolatinis gyventojų skaičiaus augimas prasidėjo tik 2002 m. Palanki socialinė, ekonominė ir politinė aplinka prisidėjo prie gimstamumo augimo ir teigiamo migracijos saldo. Tai lėmė ekonomikos plėtra. Atitinkamai didėjo gyventojų pajamos ir gerėjo jų socialinė gerovė.

Žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau kaip 1 mln. žmonių. Tai yra 7,4 proc. mažiau nei prieš metus. Apskritai Kazachstano žemės ūkio sektoriui reikia mažiausiai 3 tūkst. darbuotojų: traktorininkų, mechanizatorių, agronomų ir kitų specialistų. Tai ir gyventojų urbanizacijos, ir žemės ūkio gamybos automatizavimo pasekmė.

Ko trūksta iki visiškos laimės, kad žemės ūkis Kazachstane klestėtų?

Kazachstane vyrauja ryškiai žemyninis klimatas, beveik visoje šalies teritorijoje vyksta nepalankūs gamtos reiškiniai – ilgos šaltos žiemos, karštos sausos vasaros ir stiprūs vėjai. Tokiomis sąlygomis ūkininkavimas yra rizikingas, o sausringais metais gali labai nukentėti pasėlių derlius, ypač tuose regionuose, kur ūkininkaujama nenaudojant drėkinimo sistemų.

Nepakankamas sektoriaus aprūpinimas žemės ūkio technika ir technologijomis, neefektyvus gamtos išteklių, ypač žemės ir vandens, naudojimas ir žemas žemės ūkio produktų perdirbimo lygis taip pat sukelia problemų. Egzistuoja daugiapakopio tarpininkavimo tarp gamintojų ir vartotojų problemos, prastas žemės ūkio mokslininkų tyrimų ir plėtros rezultatų įgyvendinimas, žemės ūkio produktų sandėliavimo, transportavimo ir pardavimo sistemos lygis.

Atskirai nagrinėjame neefektyvaus vandens išteklių naudojimo problemą. Pagrindinė dalis – 75,8 proc., arba 1,1 mln. ha, vis dar drėkinama paviršinio drėkinimo būdu. Šis drėkinimo būdas ūkininkams kainuoja mažiau, tačiau yra neracionalus. Ir tik 18,3 proc., arba 268 tūkst. ha, drėkinama naudojant vandenį taupančias technologijas. Dar 5,9 proc., arba 86,8 tūkst. ha, drėkinama naudojant užliejimo metodą – daugiausia ryžių laukus.

Reikėtų pažymėti, kad Kazachstanas yra visų šiems tikslams naudojamų regiono upių žemupyje. Esame priklausomi nuo vandens išleidimo Syr Darjos, Irtyšo, Uralo ir kitų upių, taip pat Tadžikistano ir Kirgizijos ledynuose susidarančių upių, ir besiformuojančių upių Kinijoje bei Rusijoje.

Su kokiomis klimato kaitos problemomis susiduria Kazachstanas ir kokios grėsmės kyla žemės ūkiui?

Kazachstanas, kaip ir kitos Centrinės Azijos šalys, priklauso labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų šalių grupei. Taip yra dėl sausringų gamtinių sąlygų, taip pat dėl to, kad neturi priėjimo prie vandenyno – pasaulinio temperatūros reguliatoriaus. Pastaraisiais metais klimato kaita regione tampa vis labiau pastebima: temperatūros svyravimai, šalčio ir karščio bangos, sausros, didėjantis vandens trūkumas.

Kirgizijos ir Tadžikistano ledynai – vadinamieji Centrinės Azijos vandens bokštai – smarkiai mažėja. Vien Tadžikistane, kur ledynuose yra apie 60 proc. Centrinės Azijos gėlo vandens, per pastaruosius kelis dešimtmečius jų tūris sumažėjo 30 proc., o daugiau kaip 1 000 ledynų beveik visiškai išnyko. Tuo pat metu beveik dvigubai padažnėjo sausros ir dulkių audros.

Pernai kelių Kazachstano regionų kaimo gyventojai susidūrė su neįprastomis sausromis: jie liko be vandens ir pašarų, nugaišo daug gyvulių. Šiemet Kyzylordos srityje labai trūksta vandens, Syrdarjos upės srautas sumažėjo kelis kartus. Blogėja kolektorių-drenažo sistemų būklė, dėl kurios intensyvėja dirvožemio druskėjimo ir žemių išėmimo iš žemės ūkio apyvartos procesai. Per didelis druskos kiekis riboja ryžių sėklų daigumą, mažina dirvožemio derlingumą, teršia drėkinimo vandenį ir dirvožemį.

Kokius įžvelgiate Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo aspektus, ypač žemės ūkio srityje? Kuo galime būti naudingi vieni kitiems ir ko galime vieni iš kitų pasimokyti?

Džiugu, kad per pastaruosius dešimtmečius nuo diplomatinių santykių užmezgimo Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimas pasiekė aukštą lygį ir dinamiškai vystosi visose svarbiausiose srityse.

Lietuva yra patyrusi žemės ūkio produktų eksportuotoja Europoje ir turi pažangių žemės ūkio technologijų. Šiuo metu yra nemažai neišnaudotų galimybių plėtoti dvišalę partnerystę žemės ūkio sektoriuje. Šiuo tikslu būtina stiprinti abiejų šalių atitinkamų ministerijų, agentūrų ir žemės ūkio produkcijos gamintojų ryšius. Esame dėkingi už ryšių puoselėjimą Kazachstano Respublikos garbės konsului Vilniuje dr. Jonui Jagminui, kuris yra puikus agrarininkas ir diplomatas.

Mūsų žemdirbiai turi daug ko pasimokyti iš Lietuvos kolegų. Pavyzdžiui, pavasarį lankiausi įmonėje „Brolis“, kuri siūlo visiškai naujus sprendimus pieno ir mėsos produktų produktyvumui didinti.

Kazachstano įmonė „Kazphosphate“, viena didžiausių trąšų gamintojų NVS šalyse, šiemet pradėjo tiekti savo produkciją į Lietuvą. Praėjusį mėnesį bendrovė atidarė atstovybę Klaipėdoje. Dabar Lietuvos ūkininkai gali įsigyti kokybiškų trąšų be tarpininkų.

Ką manote apie Lietuvą, jos gamtą – ar yra kokių nors panašumų su jūsų šalimi?

Lietuvoje esu šiek tiek daugiau nei pusę metų, tačiau spėjau aplankyti visus didžiuosius jūsų šalies miestus. Lietuvos gamta labai įvairi ir graži, man ypač patinka tankūs miškai ir ežerai.

Rytų Kazachstano gamta šiek tiek panaši į Lietuvos. Šiame regione sutelkta daugiau kaip 40 proc. visų mūsų respublikos vandens išteklių. Čia yra daugiau kaip 800 upių, kurių bendras ilgis siekia daugiau kaip 10 000 km. Ir tie patys tankūs, reliktiniai miškai, būdingi kalnuotam Altajaus reljefui.

Kalbant apie skirtumus, Kazachstano gamta įvairesnė nei Lietuvos. Nuo šalies šiaurės iki pietų žemę keičia keturios gamtinės zonos: miškinga stepė, stepė, pusdykumė ir dykuma. Kraštutinius šalies pietus ir pietryčius užima Tian Šanio kalnai, Džungarijos Alatau, Saura, Tarbagatai ir Altajaus kalnai. Didžioji Respublikos dalis priklauso dykumoms ir pusdykumėms, jos sudaro 60 proc. viso šalies ploto (tai rizikingos žemdirbystės zonos).

Interviu rėmuose neįmanoma aprašyti visos Kazachstano gamtos įvairovės, tačiau Lietuvos turistai gali aplankyti nuostabias vietas. Be to, lietuviams galioja 30 dienų bevizis režimas.

Kazachstano ambasados Lietuvoje nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.