Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024
Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Gaminti produkciją ar čiulpti biudžeto pinigus?

2023/05/24


Posūkis žaliąja kryptimi atveria plačias galimybes tiems piliečiams, kurie palinks į negamybines veiklas ir investicijas, kurios, kaip tikinama, yra naudingos gamtai. Gal atsiras vis daugiau tokių žemdirbių, kurie ims skaičiuoti, kas jiems parankiau: gaminti žemės ūkio produkciją ar geriau tik rūpintis svarbiomis buveinėmis? Juk už šių hektaro atkūrimą galima gauti bemaž 6 000 Eur, o, pavyzdžiui, už ha melioracijos griovio priežiūrą – maždaug pusantro šimto, numatyta bazinė išmoka – vos apie 80 Eur. „Kam ta melioracija ir gamyba, geriau prisivilioti meldinę nendrinukę ar kur nors rasti karbonatinių smėlynų pievų“, – ironizuoja ūkininkai. 

Kam teikiami prioritetai?

Pasigilinus į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) – pagrindinį dabarties žemdirbių kelrodį – galima aptikti daug įdomybių. Viena iš naujovių – negamybinės veiklos ir investicijos, kurioms, panašu, dėmesio bus skiriama vis daugiau. Negaminsi, vadinasi, neterši. O tai bus vis didesnis privalumas, kurį lydės, tikėtina, vis dosnesnis finansavimas. Kai kuriems žemdirbių organizacijų atstovams į akį krenta SP intervencinė priemonė „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžio atkūrimu ir išsaugojimu“. Pagal šią priemonę saugomos šios Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšys bei natūralios buveinės, kurioms gresia išnykimas dėl žemės ūkio veiklos: meldinė nendrinukė, balinis vėžlys, kraujalakinis melsvys, niūriaspalvis auksavabalis, šiaurinis auksinukas, auksuotoji šaškytė, plikažiedžis linlapis, stulgys, paprastasis griciukas, raudonkojis tulikas, didžioji kuolinga, miškapievės, kadagynai, medžiais apaugusios ganyklos, įskaitant ir kertines buveines, nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, karbonatinių smėlynų pievos, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai. Už vieno buveinių hektaro sutvarkymą galima gauti net 5 967 Eur, o iš viso šiai priemonei 2023–2027 m. numatyta 4 mln. Eur. Palyginimui: žemės ūkio rizikos valdymo fondų, apie kurių reikalingumą krizę išgyvenantiems pieno gamintojams tiek daug kalbėjo valdžia, steigimui ir plėtrai suplanuota vos 1,5 mln. Eur.

Už ką gi skiriami tokie, palyginti, didžiuliai pinigai? Už sumedėjusios augalijos pašalinimo ir sutvarkymo darbus – 1 600 Eur/ha, už žolinės augalijos – 500 Eur/ha. Pašalintos augalijos išvežimo darbai – 480 Eur/ha, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo arba ganyklų statiniai yra sunykę, – 487 Eur/ha, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose įrengimas – 2 900 Eur/ha. Taigi, viso už ha galima gauti beveik 6 000 Eur. Numatoma vidutinė paramos projektui suma – 35 000 Eur.

Reikėtų pastebėti, kad tai būtų tik vienkartinė parama už atliktas minėtas investicijas, o dar yra išmokos už kasmetinę natūralių ir pusiau natūralių pievų, šlapynių bei buveinių priežiūrą – iki maždaug 300 Eur/ha ir dar daugiau.

Atveriamas biudžetas

Paukštelių saugojimas žemės ūkio ir kaimo plėtrai skirtomis lėšomis – žemdirbių jau daug kartų linksmai ir liūdnai „išlinksniuotas“. Vien apie meldinę nendrinukę ir jai saugoti skirtus solidžius milijonus būtų galima parašyti atskirą knygą. Dabar kai kurių ūkininkų ironiškas žvilgsnis nukrypo į karbonatines smėlynų pievas, kurias norima atkurti ir išsaugoti.  Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) aiškinimu, karbonatinės smėlynų pievos – tai maisto medžiagų negausios, žemų, daugiausia tankiakerių ir kiliminių augalų pievos, kuriose paprastai yra nemažai atviro smėlio plotų. Čia auga melsvoji kelerija, šilinis gvazdikas, smiltyninis šlamutis ir kiti sausamėgiai augalai.

Pasak aplinkosaugininkų, šio tipo buveinių išsaugojimas Lietuvos mastu yra didelė problema, nes joms reikalingas reguliarus augalinės dangos ardymas. Jų teigimu, ekstensyvus ganymas yra svarbiausias veiksnys šių pievų išlikimui, nes galvijų trypimas neleidžia samanoms, kerpėms bei žolėms visiškai susiverti ir taip pievose lieka atviro smėlio plotų. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad daugelyje vietovių nebelikus smulkiųjų gyvulių augintojų, karbonatinių smėlynų smiltpievių buveinių atkūrimas ir palaikymas tampa neįmanomas arba reikalaujantis didelių finansinių investicijų. Taigi, smulkiuosius gyvulių augintojus sparčiai palydime į užmarštį, o rūšių buveinėms atkurti ir išsaugoti atveriame SP biudžetą.

Ar jau kosmose gyvename?

SP kaip šventąją knygą studijuojantiems žemdirbiams ir jų organizacijų atstovams kyla nemažai klausimų. „Ką galima karbonatinėse smėlynų pievose pjauti, šalinti ir tvarkyti? Už šiuos darbus numatyta nemaža parama“, – nuoširdžiai svarstė, bet atsakymo nerado Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.

Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis retoriškai klausė: „Būtų įdomu sužinoti, kas yra tokių žemių savininkai? Juk negali pats ūkininkas susigalvoti ir ką nors daryti ar kažkokioje priemonėje dalyvauti. Tokie plotai yra įtraukti Aplinkos ministerijos.“

Žemės ūkio ministerijos pateiktais VSTT duomenimis, Lietuvoje yra viso labo 29 ha karbonatinių smėlynų. Nurodoma, kad šios buveinės aptinkamos žemyninėse (kontinentinėse) kopose, upių šlaituose, nederlingose augimvietėse, daugiausia Pietryčių, Pietų ir Pietvakarių Lietuvos smėlėtose lygumose, Nemuno, Neries, Šventosios, Nevėžio ir kitų upių slėniuose.

„Tose karbonatinėse smėlynų pievose nelabai kas turėtų augti, tai gal kur nors kopos Nidoje, Šventojoje, gal kokie karjerai... Manau, tai turi mažai ką bendro su žemės ūkiu. Įdomus kalbėjimas, kad karbonatiniuose dirvožemiuose yra geriausia ganyti gyvulius. Logiškai mąstant, ant kiekvieno smėliuko bus labai trapi žolė, jeigu koks gyvulys ropos, nežinau, kas iš to liks... Daug tokių dalykų atsiranda, kad jau imi galvoti, ar ne kosmose gyvename“, – karčiai šyptelėjo ekologinio ūkio savininkas.

Už aplinkosaugą byra pinigai

2023–2027 m. negamybinėms investicijoms suplanuoti 4 mln. Eur – tik dalis sumos, kuri teks už negamybines veiklas. S. Daniulis „Ūkininko patarėjui“ akcentavo, kad pagal ekoschemas už negamybinių plotų priežiūrą kasmet bus mokamos ir 150, ir 170 Eur išmokos.

„Aplinkosaugai atsiranda kosminės pinigų sumos. Visi kalba apie vadinamąjį gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, o kas čia vyksta? Tai darosi panašu į biudžeto pinigų čiulpimą be didesnės atsakomybės. Štai už melioracijos griovių šienavimą ir krūmų išvežimą ūkininkai gauna gal 170 Eur/ha, o už visokias negamybines investicijas siūlo tūkstančius. Ir tai visiems normalu“, – stebėjosi ūkininkas ir svarstė, kokiu pagrindu atsiranda tie plotai.

S. Daniulis piktinosi, kad deklaruojant pasėlius, žemėlapyje atsiranda tokių sluoksnių, kad tenka tik tvardyti nervus. „Primesta visokių nesąmonių – durpynų, šlapynių, kur jų būta ir nebūta, paskui reikia eiti kryžiaus kelius, kad jie būtų panaikinti. Jeigu koks nesusipratėlis tai padarė, tegu ir atsako, bet tai užkaria ūkininkams, o atsakingų nelieka“, – apmaudo neslėpė ŪP pašnekovas.

Prieštaringa politika

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 57, 2023 m. grgužės 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/29

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl kyšininkavimo – reali laisvės atėmimo bausmė

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltu pripažino buvusį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių Ričardą Pudževelį ir 5 asmenis. Buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui skirta reali 4 metų ir...
2024/05/29

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško ir netradicinio specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių...
2024/05/29

Vyriausybė pritarė bankų solidarumo mokesčio pratęsimui

Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo ...
2024/05/29

Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas i...
2024/05/29

Svarbiausia informacija apie rinkimus į Europos Parlamentą – audio formatu

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ruošdamasi birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, svarbiausią informaciją rinkėjams įgarsino.
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Ką galime dėl savo širdies?

„Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus organizmas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi“, – žalingų įpročių bei fizinės sveikatos toksišką jungtį nubraižo gydytojas kardiolo...
2024/05/29

Uostamiestyje bus gaminamas žaliasis vandenilis

Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) speci...
2024/05/29

Per 11 dienų prie ES valstybių išorinių sienų sulaikyta per 1,3 mln. klastočių: vyrauja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos

Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės s...