Gamta davė gerą derlių, elektros kainos jį palaidos?

Išaugusios elektros kainos savo gniaužtais kausto šaltalankių augintojus, mat šioms uogoms sudoroti ir perdirbti sunaudojama itin daug elektros energijos. Ieškodami išeičių, kaip su mažesniais nuostoliais išgyventi sunkmetį, kai kurie ūkininkai dalį gausiai užderėjusių uogų palieka laukuose.

Džiugina ir neramina

Šie metai šaltalankių augintojams ypač geri, nes augalams užteko drėgmės. Be to, pernykštis ruduo taip pat buvo pakankamai drėgnas, kas lėmė gausų šio sezono derlių. „Per 12 metų mano, šaltalankių augintojo, praktiką niekada neturėjome tokio gero derliaus ir tokių gražių uogų. Kita vertus, susiklostė situacija, kad nėra kam jų atiduoti, nes niekas nesuperka. Tai žiaurus akibrokštas“, – situaciją, kurioje atsidūrė šaltalankių augintojai, „Ūkininko patarėjui“ apibūdino Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos (LŠAA) prezidentas ir ekologinio šaltalankių ūkio „Amberry“ grupės vienas iš savininkų Gediminas Radzevičius.

Anot LŠAA prezidento, šaltalankių augintojams blogai, tačiau ir supirkėjus galima suprasti. Kol nėra aiškumo dėl elektros kainų, supirkėjams irgi sunku prognozuoti, kur reikės padėti produkciją. „Kuo ilgiau produkciją laikys šaldytuvuose, tuo labiau ji brangs. Už kokią kainą parduos, kur dės, niekas negali pasakyti. Situacija neapibrėžta, bet sunkiausia tai, kad nėra kam atiduoti produkcijos. Daugeliui ūkių šiųmetis išbandymas bus labai sunkus, ypač augintojams, neturintiems šaldytuvų. Jei žemdirbys negali nuimti derliaus, kaip jis gali kompensuoti patirtas išlaidas prižiūrint laukus, organizuojant darbus, darant investicijas, grąžinti paskolas bankams, tai daro situaciją sunkiai valdomą“, – susirūpinimo neslėpė G. Radzevičius.

Elektra, elektra

Mažeikių rajono Urvikių kaime esančio ekologinio šaltalankių ūkio „Saulės link“ šeimininkės Vilmos Žaltauskienės sūnus Zigmas Žaltauskas elektros pabrangimą taip pat įvardijo kaip vieną pagrindinių šių metų problemų. Jos reikia tikrai nemažai, nes 40 ha šeimos ūkyje užaugintos uogos čia pat ir perdirbamos – iš jų gaminami šaltalankių uogų ir lapų aliejai, įvairūs sirupai, arbatos, prekiaujama liofilizuotomis uogomis.

„Mums, perdirbėjams, elektros kaina išaugo maždaug 3,5 karto. Dalis padidėjusios kainos nueis į produktus, dalį kaštų prisiimsime kaip nuostolį. Tačiau tikrai nebus taip, kad ir produktas pabrangs tiek kartų, kiek elektra. Kaina priklausys ir nuo to, kaip šiemet pavyks uogas nuskinti, nupurtyti nuo šakelių. Galvojame gal net visai kainos šiemet nekelti. Mes, kaip šeimos ūkis, savikainos kaštus galime kiek pamažinti. Įdarbinsime tik du žmones, daugiau dirbs pati šeima“, – apie produkcijos savikainos kaštų sumažinimo būdus kalbėjo Z. Žaltauskas.

Elektros energija pastaruoju metu tikras galvos skausmas ir komercinio šaltalankių auginimo pradininkui Lietuvoje Linui Šliauteriui, vertingas uogas daugiau kaip 30 metų auginančiam Naujosios Akmenės karjeruose. Per 200 ha L. Šliauterio specializuotas ekologinis šaltalankių ūkis, kurį jis valdo su giminaičiais, yra vienas didžiausių Rytų Europoje. Ūkyje gaminama 17 rūšių produkcija, kurios didžiąją dalį sudaro natūralios fermentacijos produktai sveikatai gerinti ir imunitetui stiprinti. Jais prekiaujama mūsų šalyje ir užsienyje.

„Šaltalankis labai imlus elektros energijai. Jos reikia uogoms užšaldyti, nupurtyti nuo šakelių, paskui – vėl užšaldyti. Be šaldytuvų neišsiversi. Galbūt reikėtų šaltalankininkams suteikti lengvatinių paskolų saulės ir vėjo jėgainių statybai. Jei galėtume pasigaminti elektros savo reikmėms, vėl viskas stotų į savas vėžes. Gal reikėtų šiuo keliu eiti, o ne kompensacijas mokėti. Įmonėms pagalba yra, o su ūkininkais šitie reikalai prasčiau einasi“, – Vyriausybės pagalbos pasigedo L. Šliauteris.

G. Radzevičiaus nuomone, dabar šaltalankininkai gyvena nežinioje, nors, kita vertus, tai tipiška rinkos situacija, tik šįkart yra labai daug neapibrėžtų dalykų. Pasigendama ryškesnės Vyriausybės, Energetikos ministerijos vizijos, kuri turėtų verslams teikti vienokių ar kitokių gairių, kad jie žinotų, ar tęsti veiklą, ar (kritiniu atveju) užsidarinėti, išparduoti turimą produkciją, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Dabar šaltalankių augintojai net nežino, kaip paskaičiuoti savikainą, o toks neapibrėžtumas labai stipriai trikdo veiklą.

„Vėjo ir saulės elektrinės madinga, bet ar veiksminga – nežinau, nes visa tai susiję su tuo pačiu neapibrėžtumu, kurio neišsklaido Energetikos ministerija. Kas gali garantuoti, kad ateityje išliks tos pačios saulės ir vėjo energijos kainos, ar bus mokamos kompensacijos atsinaujinančios energijos gamintojams. Kol neatsakyta į šiuos klausimus, nieko negali prognozuoti. Gal ir norėtume pasistatyti savo ūkyje saulės stotelę ir dalinai kompensuoti elektros poreikį, tačiau tai yra susiję su atsinaujinančios energijos apskaitos ir kompensavimo sistema. Neaišku, kaip ilgai ji bus fiksuota, ar ji bus tokia kaip dabar, ar dėl įvairių veiksnių keisis. Tai sunkina mūsų apsisprendimą. Labai daug klausimų ir mažai atsakymų, o versle gali rizikuoti iki tam tikros ribos“, – ŪP tvirtino LŠAA prezidentas, beje 2004 – 2008 metais buvęs Žemės ūkio ministerijos, kuriai vadovavo Kazimira Prunskienė, vienas iš vadovų, jos sekretorius.

Ar verta statyti nuosavą saulės elektrinę, svarsto ir Z. Žaltauskas: „Reikia pažiūrėti, kuo viskas baigsis, kiek laikysis tokios aukštos kainos. Investicija į saulės elektrinę būtų nemaža, o jei pasistačius po pusės metų elektros kainos stabilizuosis, ilgus metus teks laukti, kol atsipirks.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Gedimino RADZEVIČIAUS ir Lino ŠLIAUTERIO nuotraukos

2022.09.09

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos šaltalankių augintojų asociacija, Gediminas Radzežvičius, ūkininkai, Ūkininko patarėjas