Gamta gyvena vasaros ritmu

Kiekvienas metų mėnuo vis kitoks savo spalvomis, kvapais, vykstančiais natūraliais procesais. Birželis pilnas kontrastų, spalvų, svajonių ir netikėtumų. Birželio 8 d. apsvaigau nuo pirmųjų žemuogių, kurias sunėriau ant smilgos kaip vaikystėje, o 18 d. jau buvo galima prisirinkti voveraičių, kurias dzūkai vadina leputėmis. Ūkininkai džiaugiasi pirmuoju bulvių, braškių derliumi, bitės prinešė ir su žmogumi pasidalijo medumi. Spalvų kontrastai stebina: štai javuose mėlynuoja rugiagėlių jūra, tarp jų šen bei ten kaip koks kraujo lašas nusišypso laukinė raudona aguona. Simbolinis derinys. Birželį nosį kutena kvapų margumynas, per žmogiškus jausmus smogia jazminai, bijūnai, jonažolės, čiobreliai.

Birželio 15 d. Dzūkijoje prasidėjo šienapjūtė. Tai prasmingas ir labai skausmingas laikotarpis, kurį aš vadinu stirniukų šienavimo metu. Pievos pilnos stirnų ir elnių jauniklių. Jie galėtų pabėgti, tačiau mamos juos čia paliko, vadinasi, reikia laukti... Taip ir sulaukia dalgio ašmenų. Nemačiau nė vieno šienpjovio, kuris laikytųsi nors kokios jauniklių išsaugojimo technologijos ar naudotų jiems išbaidyti skirtas priemones. Pabandžiau keletą paprotinti, tačiau buvau pasiųstas pasivaikščioti toli, toli...

Darosi graudu – kalbame viena, tačiau elementarių ekologinių, gamtosauginių žinių aiškiai stokojame, jau nekalbu apie elementarų žmogiškumą. Manau, visas švietėjiškas problemas reikia pradėti vaikams diegti dar darželiuose, užaugęs jaunimas turi pažinti pagrindines medžių veisles, šalia mūsų gyvenančius paukščius ir gyvūnus, žinoti, kaip su gamta gyventi harmonijoje, pažinti pagrindinius kvapus, o ūkininkai jau dabar turėtų būti pavyzdžiu.

Kažkaip nejauku, kai neatskiriame lakštingalos balso nuo genio, varnos nuo balandžio, o pamatę stirniuką pradedame visa gerkle šaukti. Šienpjovių palydovai visada yra baltieji gandrai, kurie darniomis gretomis seka paskui šienaujančią techniką, sulesdami visa, kas gyva: kiškučius, paukščiukus, driežiukus, vabaliukus, peliukus, gyvačiukus.

Vaikščiodamas gamtoje prie apleistų sodybų pasiilgstu plakamo dalgio garso, rytais grįžtančių moterų, pamelžusių karvutes, juoko. Suprantu, tai praeitis, tačiau ant praeities pamatų mes statome ateitį...

Vasara. Gyvūnai ir paukščiai gyvena savo ritmu. Didžioji dauguma vabzdžialesių paukščių jauniklių jau skraido, tačiau vandens paukščių jaunikliai dar visiškai priklausomi nuo tėvų, gerviukų jau nepagausi – labai keistai bėga savo ilgomis kojytėmis, gandriukai dar tik miklina sparnelius.

Nuo birželio 8 iki 20 d. stebėjau pilkųjų kiškių meilės žaidimus. Šiuo laikotarpiu kiškiai visai praranda savisaugos jausmą, smagu žiūrėti, kaip patinai vaikosi vienas kitą ir, atsistoję ant užpakalinių kojų, savo mažomis priekinėmis kojytėmis stengiasi užtvoti vienas kitam į marmūzę ar stipriu užpakalinės kojos smūgiu pataisyti kolegos tarpukojo struktūrą. Gražu, visai kaip tikri vyrai. Aišku, patelės abejingai stebi snukiadaužio dalyvius, suvalgydamos vieną kitą dobiliuko lapelį. Pirmoji kiškių vada jau gali gyventi savarankiškai, taigi, po 44 dienų sulauksime antrosios vados, o jeigu bus ilgas ir šiltas ruduo, bus ir trečioji. Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad dėl plėšrūnų gausos ir chemikalų naudojimo žemės ūkyje išgyvena tik iki 20 proc. kiškiukų.

Lapiukai, mangutukai, barsukiukai jau mokosi medžioti, tačiau vilkiukai dar tik žaidžia, o bebrai pradeda mokyti savo vaikus nardyti.

Balandžio 22 d. Varčios miške su medžiotoju Andriumi stebėjome brandų tauriojo elnio patiną, kuris jau buvo nusivalęs ragus, nors tam dar truputį ankstoka. Stirninai kol kas nerujoja, nors gina savo užimtas teritorijas, tačiau puikiai jaučiasi aukštoje žolėje ar javuose. Paprastai matyti tik akys, ausys ir ragai.

Birželio mėnesį pati svarbiausia šventė – Joninės arba Rasos šventė. Ji buvo švenčiama dar iki Lietuvos krikšto, tai pagoniška tradicija. Tikras lietuvis privalo surasti paparčio žiedą, tris kartus peršokti per laužą ir nusiprausti ryto rasoje. Jei pavyko surasti paparčio žiedą, laimė jus lydės visus metus.

Medžiotojų bendruomenėje – nieko naujo. Vasara, karšta, reikia pailsėti nuo sunkių darbų ir pasipliuškenti kur nors šiltoje jūroje. Politikai kaupia jėgas rudens kovoms, taigi sulauksime įdomių pasisakymų ir sprendimų. Tiesa, Seimo narys Linas Jonauskas dalgeliu per patį karštį bando šienauti Vilniaus miesto skverus. Tai turėtų būti užkrečiamu pavyzdžiu visiems Seimo nariams vyrams. Būtų malonu tai matyti, o ir iniciatyva grynai tautiška. Įsivaizduokime, ankstyvas rytas, apie 70 Seimo vyrų su dalgiais, pasidabinę tautiškomis juostomis, braukia pradalgius Vingio parke... Tai išvydę daugelis apsiverktų iš laimės.

Aptilo mūšiai dėl privalomojo medžiotojų draudimo, vyksta tik intensyvios diskusijos dėl laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo metodikos, kol kas nepavyko pasiekti kompromiso aptariant nacionalinį miškų susitarimą, tačiau, manau, gera žinia ta, kad pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prie apvalaus stalo susėdo ir nesusimušė, net nesusibarė su miškų ūkio veikla susijusių organizacijų vadovai, mokslininkai, pramoninkai, savininkai, akademinė bendruomenė, aplinkosaugininkai ir medžiotojai. Įkūrėme Miškų ūkio rūmus. Tikslas – išsaugoti kokybiškus miškus ateinančioms kartoms. Lietuvos medžiotojams atstovavo Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Manau, tai – teisingas sprendimas, nes medžioklė, miškas ir Lietuvos istorija yra neskaidoma visuma. Tad Rumšiškių liaudies buities muziejus kartu su Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ liepos 9 d. atidaro parodą „Tadas Ivanauskas – medžiojantis akademikas“, kuri skirta paminėti prof. T. Ivanausko 140 metų gimimo sukakčiai. Pamatysime autentiškų drabužių, buities rakandų, medžioklės trofėjų ir įrankių, išsivirsime šiurpos (medžiotojų sriubos – red. past.), pasiklausysime Marijampolės medžioklinių ragų ansamblio koncerto.

Šiuo metu galime medžioti stirninus, šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, nutrijas, ondatras ir kovus su pilkosiomis varnomis.

Nei plauko, nei tauko!

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas RIBAČIAUSKAS

Susijusios temos - skaitykite: Raimondas Ribačiauskas, LMS Gamta, Tadas Ivanauskas, lapės, vilkai, stirnos, šernai