Gamta ir žemdirbys – harmonija ar priešprieša?

Visi tapo ekspertais

Pagrindiniai diskusijos dalyviai buvo Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė, Telšių r. ūkininkas Daivaras Skiotys, gamtininkas, stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė dr. Roma Semaškienė, „Judėjimo už gamtą“ steigėjas dr. Tomas Kovėra iš Kėdainių r. Į ją įsiterpė ir Kelmės r. ūkininkas Martynas Puidokas, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, kiti asmenys iš auditorijos.

Diskusiją pradėjo jos vedėja Orijana Mašalė, prisimindama sausį Vilniuje vykusį traktorių maršą. Jis, pasak moters, supriešino visuomenės grupes. Staiga 3 mln. Lietuvos krepšinio ekspertų tapo žemės ūkio ekspertais. Vieni iš jų ūkininkus piešė balta, kiti – juoda spalva. Nemažai žmonių, nieko neišmanančių apie kaimą ir žemės ūkį, socialiniuose tinkluose ar susitikę piktinosi, kad neva ūkininkai protestuoja, būdami turtingi – galėdami pirkti įspūdingus traktorius, be to, turėdami geresnes sąlygas vystyti verslą nei kiti ūkio subjektai.

O. Mašalė, kreipdamasi į diskusijos dalyvius iš skirtingų visuomenės grupių, prašė aptarti ūkininkų įvaizdį ir pasvarstyti, ką reikėtų padaryti, kad žemės ūkio temoje būtų daugiau blaivaus kritiško proto ir mažiau ginčų, kivirčų, susipriešinimo.

Įvaizdis keičiasi

Pasak R. Semaškienės, žiniasklaida sukūrė ūkininko įvaizdį – bobutė pievoje su arkliuku ir karvyte. Bet ūkininko įvaizdis keičiasi. Vis labiau ūkininkai suvokiami kaip žmonės, nusiteikę rimtam darbui, mylintys ir puoselėjantys žemę, vertinantys gamtą, didelį dėmesį skiriantys inovacijoms, daug dirbantys. Jiems būtini traktoriai ir kita žemės ūkio technika.

Š. Šiušės nuomone, anksčiau, kai 70 proc. miesto gyventojų buvo kilę iš kaimo, ūkininkai patyrė daugiau palankumo iš kitų visuomenės grupių, nei dabar, kai daugėja naujos kartos miestiečių, negyvenusių kaime ir jo nemačiusių. Per laiką ir jie geriau manys apie ūkininkus, kaimą, nes visi nori valgyti.

Š. Šiušė pasidžiaugė nauja Lietuvos ūkininkų karta. Pasak jo, ji kuria progresyvaus, kultūringo ūkininko įvaizdį. Apie tai bylojo ir traktorių akcija Vilniuje, ir šalies ūkininkų protestai Briuselyje.

Vengia tikrintojų

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistės Erikos Mankutės,  ūkininkų įvaizdis per lėtai keičiasi į gera, nes jie vengia į savo ūkį įsileisti žurnalistus, kitus asmenis, norinčius paviešinti jų patirtį, baimindamiesi, kad, jei pasisakys kritiškai, susilauks tikrintojų. „Geri pavyzdžiai užkrečia“, – sakė moteris, kviesdama nebijoti.

„Mano ūkį tikrina tris kartus per metus. Nors esame labai tikrinami, vis vien norinčiuosius  įsileidžiame į ūkį“, – teigė D. Skiotys ir apgailestavo, kad, jo nuomone, 99 proc. viešųjų ryšių dirba prieš ūkininkus – tvirtina, kad jie labiausiai teršia gamtą, o institucijos nuleidžia potvarkius ant jų, nė nepasitarusios su mokslininkais.

Pasigedo diskusijų

Pasak P. Adeikio, ūkininkai, veikdami gamtoje, nori viską iš jos pasiimti 100 proc. – kad nieko nenubyrėtų žvėrims, paukščiams. Pridūrė, jog nuo mokslo atitrūkę visuomenininkai dusina ūkininkus. T. Kovėra užsiminė, kad ūkininkai nutolo nuo mokslo, visuomeninės veiklos.

„Tikrai taip nėra. Yra 180° kitaip“, – šį ir pirmąjį P. Adeikio teiginį paneigė D. Skiotys. Jis tvirtino, kad ūkininkai dalijasi su gamta, saugo ją, aplinką ir žmonių sveikatą, remia kaimo bendruomenes, tvarko kelius, kitką daro, kad mažėtų atotrūkis tarp miesto ir kaimo, o traktoriais suvažiavę į Vilnių pademonstravo europinį diskutavimo lygį. Pasak prelegento, jie, stengdamiesi užauginti sveiką, skanų, įperkamą maistą, telkiasi išmaniuosius barstytuvus, purkštuvus, kitą naujausią techniką, taupančią chemines priemones, kartu – saugančią aplinką.

Š. Šiušė teigė pastaraisiais metais pasigendąs mokslininkų, ūkininkų ir institucijų diskusijų. Pastebėjo, kad kartų kaita vyksta ir ministerijų, kituose biurokratų kabinetuose, ne tik ūkiuose – ten neliko specialistų. Naujieji biurokratai bijo bendrauti su mokslininkais, ūkininkais. Tad Kėdainių r. ūkininkas linkėjo nebijoti.

Šienaudamas stirniukus, pjauni avis

R. Semaškienė pastebėjo, kad ūkininkai į mokslininkus kreipiasi tik prispyrus problemoms – kol jos neapninka, mokslo žinių nereikia. O P. Adeikis replikavo, kad naujausios technikos neužtenka – ūkininkams derėtų domėtis biologija, ekologija. Pavyzdžiui, suvokti, kad monokultūros „kerta“ per bioįvairovę, o situacija, kai sušienaujami stirniukai, smogia atgal ūkininkams. Juk stirnos – vilkų maistas. Kai jų per mažai, vilkai pjauna avis. „Ar šienaudami stirniukus, nepjauname avių?“ – retoriškai klausė P. Adeikis. Pasak jo, vilkas yra didžiausias augalų augintojų draugas, mat neleidžia kanopiniams žvėrims ganytis pasėliuose. Ant Vokietijos, Nyderlandų, Danijos ūkininkų šienapjovių priekio yra jutikliai. Kai jie praneša, kad žolėje slepiasi stirniukas, pjaunamoji technikos dalis pasikelia – nešienauja.

„Po gamtą vaikštinėju kaip po savo sodą. Nemonopolizuokime gamtos“, – atkirto Š. Šiušė ir tvirtino, kad būtent ūkininkai labiausiai rūpinasi gamta, dalijasi su ja derliumi.

Peštynės dėl pinigų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Organizatorių nuotraukos

Viršelio nuotr.: Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė ir ūkininkas Martynas Puidokas po diskusijos.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.