Biodegalais ir elektra varoma technika nepaklausi. Kodėl?

„Vienam šitos paramos gavėjui tenka vidutiniškai po 85 tūkst. Eur. Ūkininkai perka nedidelius elektrinius traktorius, bet žemės ūkyje buvo ir bus dyzeliniai traktoriai. Gamintojai neinvestuoja į didelius elektrinius traktorius. Paramos priemonės keisti dyzelinius į elektra ar biodegalais varomus traktorius turėtų būti gerokai patrauklesnės nei modernizavimo paramos srityje. Jeigu modernizuojant galima gauti 50–70 proc. paramos paprastam dyzeliniam traktoriui, tai koks tada tikslas investuoti į elektrinius ar biodegalais varomus traktorius? Pastariesiems infrastruktūros visai nėra, o elektrinių traktorių baterija po kažkurio laiko bus išvis nebeveikianti. Todėl į 60, 80 ar 100 kW elektrinį traktorių niekas net neplanuoja investuoti. Dabar ūkininkai prašo paramos tik nedideliems traktoriukams ar kitiems įrenginiams įsigyti. Tai gyvulininkams fermose reikalingi elektriniai pristūmikliai, krautuvai ar pan. Tik į tokią techniką reikėtų orientuotis, nes ūkininkai tikrai nepirks jokių naujų didelių elektrinių traktorių, nes, kaip jau sakiau, nėra infrastruktūros ir garantijos, kad jie veiks. Dyzelinis yra nepakeičiamas, toks buvo ir bus. Tai ne tas pats, kaip nusipirkti kelių kW mašinytę ir važinėti poreikiams ar norams tenkinti. Juk štai elektromobiliais neįmanoma važinėti Vokietijos greitkeliuose, ten ir toliau pilna dyzelinių automobilių. O apie žemės ūkį išvis nėra ką kalbėti, niekas nekeis dyzelinių traktorių į varomus elektra ar biodujomis.

Reikia skatinti, kad fermose dyzelinė technika būtų iškeista į elektrinę. Todėl būtina daryti didesnį paramos intensyvumą, patrauklumą tam, kad žmonės iškeistų dyzelinius ten, kur galima. Fermose galima pradėti naudoti ir elektrinius, jei vertė yra 50–100 tūkst. Eur. Šįkart intensyvumas buvo nedidelis, todėl ūkininkai ir nesusidomėjo tokia parama. Pirkti dyzelinius traktorius su parama pagal kitas priemones – modernizavimo ar supaprastinta parama – natūralu, kad ūkininkai labiau pasitiki dyzeliniu daiktu. Paramos priemonės turėtų būti patrauklesnės. Jeigu kalbame apie elektrinius, turėtų būti didesnis intensyvumas arba gerokai mažesni įsipareigojimai. Pvz., fermoje puikiai veiktų elektrinis pristūmiklis, kuris neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir CO₂, nekvėpuotų tomis dujomis nei fermoje dirbantis žmogus, nei gyvuliai. Tas elektrinis daiktas padirbėjo, nuvažiavo, pasikrovė ir po poros valandų gali vėl pristumdyti...

Kodėl nedaug pateikta paraiškų? Ne dėl to, kad fermų nėra daug arba nedaug tėra norinčiųjų modernizuotis, o todėl, kad pati parama buvo nepatraukli ir ūkininkai nerizikavo. Jie geriau renkasi kitas priemones, pvz., pernai ministro Kazio Starkevičiaus paskelbtą įprastinį kvietimą. Kalbėjau su mūsų asociacijos nariais, jie patvirtino, kad buvo gana didelis efektas. Jeigu skaičiuotume matematiškai pardavimus nuo sausio mėn., tai buvo nemažas bumas. Buvo žymiai ramiau paraiškų rinkimo metu, tada buvo kritę pardavimai. Tai natūralu, ūkininkai buvo šiek tiek sustabdę pirkimus metų pabaigoje dėl to, kad buvo parama. Mes visą laiką sakome, kad investicinė parama reikalinga tik tada, kai rinkoje yra sąstingis. Pernai rinkoje jis buvo gana didelis. O K. Starkevičiaus paskelbta supaprastintos paramos injekcija buvo labai gera, nes pardavėjai sako, kad ūkininkai traktorių nepirko ne todėl, jog jie nenorėjo pirkti, o todėl, kad tiesiog neturėjo pinigų investicijoms atnaujinti techniką. Juk pernai ir grūdų kainos buvo nedidelės, lėmė ir kitos aplinkybės – didžiulė infliacija ir pan.

Todėl ūkininkai laukė, mažai buvo perkančiųjų. Bet kai paaiškėjo, kad yra paramos galimybė, pirkimai turbūt dar labiau sustojo. Tačiau šiemet yra bumas, ne tik laukiantys nusprendė dalyvauti paramos priemonėje, atsirado daugybė norinčiųjų pirkti. Yra įmonių, kurios per keturis mėn. su ūkininkais pasirašė tiek pirkimo sutarčių, kiek įprastai yra sudaroma per visus metus. Tai buvo laiku ir gera injekcija rinkai. Iš tikrųjų, iki tol buvo problema žemės ūkio technikos pardavime, ūkininkai nepirko, todėl tokiu metu, kai yra rinkos sąstingis, reikia siūlyti kvietimus dalyvauti paramos priemonėse. Arba galima laikotarpio pradžioje skirti kuo didesnę paramos sumą, kad techniką atsinaujintų didelis ratas ūkininkų. Pernai buvo žymiai kritę technikos pardavimai ir šita didžiulė injekcija žymiai pagerino technikos pardavimus. Yra didžiulis naujos technikos poreikis ir tas K. Starkevičiaus kvietimas buvo pačiu laiku.

Kvietimas 80 mln. Eur paramai buvo paskelbtas, berods, spalį, tai Nacionalinė mokėjimo agentūra tris mėnesius vertino paraiškas ir kovą, balandį, prasidėjo sutarčių pasirašymas. LŽŪTA nariai tikrai yra patenkinti, rinkai padarytas didelis poveikis. Galėdami gauti paramą, ūkininkai dabar jau linkę investuoti. Investicinė parama – geras dalykas. Sumos paramai buvo nedidelės – vidutiniškai po 50 tūkst. Eur, užtat didelis skaičius žemdirbių atsinaujino savo techniką. Ne taip, kad dideli pinigai nukeliavo keliems stambiausiems ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, bet atsinaujino daugybė ūkių, kurie investavo į savo veiklą maždaug po 100 tūkst. Eur (50 tūkst. Eur paramos lėšų ir 50 tūkst. Eur savų arba skolintų pinigų). Tai buvo ypač geras žingsnis, nes pagrindinė darbo priemonė yra traktorius. Neremti traktorių įsigijimo yra tas pats, kaip nužudyti žemės ūkį. Visai nesvarbu, kad traktorius – dyzelinis. Dabar parduodami naujausi „Euro 6“ standarto traktoriai, kurie žymiai mažiau teršia. Nereikėtų atsižegnoti dyzelio kaip daikto, bet investuokime ir pirkime tokį, kuris pakeičia seną teršiančią techniką. Praktiškai taip ir buvo padaryta. Labai laiku ir vietoje. O APVA paskelbta akcija nieko ženklaus žemės ūkiui, jo modernizavimui nepridės.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.