Gamta valdžios sprendimais nesivadovauja

Pamario krašte – visiškas chaosas

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Saugų seniūnijos (Šilutės r.) ūkininkas Donatas Jaunius teigė dar turintis apie 35 ha nenukultų pasėlių: „Labai viliuosi, kad sulauksime bobų vasaros. Tačiau, žiūrint į orų prognozes, jau ima atrodyti, kad jų galiu ir nenukulti. Laukuose labai šlapia. Mėgini važiuoti, tačiau niekur neįvažiuoji, nes vanduo užsistovėjęs, o dirva visiškai nepradžiūsta. Antradienį bandžiau kulti. Kombainas šiek tiek klimpo, bet po truputį važiavome ir dirbome. Dar galima truputį važiuoti laukų pakraščiais, bet toliau neįvažiuosi. Beveik visa mano žemė yra priemolis, kai kur – sunkaus molio priemolis. Smėlingesnius laukus jau nukūliau, o į priemolio laukus niekaip negaliu įvažiuoti.“

D. Jaunius dar pasakojo, kaip jo kolega ūkininkas Dovydas Žilis iš Vilkyčių k. atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis kombainu su plačiomis, pusiau nuleistomis padangomis važiuoja per vandenį ir kulia kviečius. Laukai visiškai apsemti, kombainas klimpsta, tačiau technika šiaip ne taip važiuoja ir kulia. Vėliau tokius grūdus dar reikia vežti į džiovyklą. Nieko daugiau nepadarysi – derlių vis tiek reikia mėginti nuimti. Kol kas šiame krašte dar labai daug žemdirbių nėra nukūlę grūdinių kultūrų.

„Aš irgi turiu daug nuotraukų, nes pats važinėju po apylinkes ir fotografuoju, kaip atrodo ūkininkų laukai. Visą surinktą medžiagą tiesiogiai siunčiu žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai, kad jis gautų tikrą informaciją iš ūkių. Taip yra greičiau, negu informaciją perduoti per įvairių skyrių specialistus, kurie kartais patys nežino, kam ją persiųsti ir kas turėtų spręsti problemą. Taip šiek tiek padedu ir Lietuvos ūkininkų sąjungai, nes jai lengviau atstovauti žemdirbiams, kai turi konkrečių nuotraukų, vaizdo įrašų ir žinių iš pačių ūkių. Stengiuosi, kad valdžia kuo greičiau pamatytų tikrąją padėtį“, – kalbėjo D. Jaunius.

Pasak jo, ir dėl rudeninės sėjos padėtis yra beviltiška. Sėti beveik neįmanoma. Aplinkui ūkininkai nesėja nei žieminių rapsų, nei žieminių javų, nes vasarinės kultūros dar net nenukultos. ŪP pašnekovo nuomone, apie žieminių javų sėją būtų galima galvoti nebent spalio pradžioje, tačiau tada jau būtų labai vėlu. Akivaizdu, kad iš taip vėlai pasėtų javų gero derliaus tikėtis neverta. Gali atsitikti ir taip, kad ką tik pasėtus laukus užklos sniegas.

Palikime viską gamtai?

„Dar vienas labai didelis stabdys yra degalų kaina, – nerimavo pamario krašto ūkininkas. – Net jeigu už grūdus būtų mokama viena geriausių pastarųjų metų kainų, kartais atrodo, kad geriau visai nejudėti ir nepradėti kulti, nes vien dėl degalų kainų susidaro akivaizdūs nuostoliai. Brangsta degalai, trąšos, augalų apsaugos produktai ir visos kitos paslaugos, tačiau niekas ūkininkui šių išlaidų nekompensuoja. Labai pabrango ir grūdų džiovinimas. Džiovyklų, kurios kūrenamos dyzelinu arba dujomis, paslaugų kainos taip pat smarkiai išaugusios, todėl kartais net nebeverta važiuoti kulti. Jeigu grūdai bus labai drėgni, juos nukūlus dar reikės brangiai džiovinti. Suskaičiavus visas išlaidas gali paaiškėti, kad ekonomiškai naudingiau derliaus visai neliesti ir palikti jį laukuose stirnoms, kad jos turėtų kuo misti žiemą.“

D. Jaunius prisiminė, kad praėjusiais metais nutiko būtent taip. Kai kuriuose laukuose dalis derliaus liko nenukulta, todėl čia stirnos turėjo maisto. Nors žiema pasitaikė sunki, buvo daug sniego, gyvūnai išgyveno maitindamiesi likusiais grūdais. Apžiūrėjęs savo nenukultus plotus, ūkininkas matė, kad augalų viršūnės visiškai nuėstos.

„Ir šiuo metu stirnos laikosi grūdų laukuose, nes beveik visos pievos jau nupjautos. Jos nebeturi nei kur pasislėpti, nei kur ramiai gyventi, todėl glaudžiasi nenukultuose pasėliuose, ten slepiasi ir ilsisi“, – kalbėjo D. Jaunius.

Į lauką – tik pasižiūrėti

Šių metų vasara ir rudens pradžia žemdirbiams nepašykštėjo išbandymų. Vienur pasėlius talžė audros, kitur juos merkė liūtys, o rugpjūčio 22-osios stichija galutinai sujaukė daugelio ūkių planus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iš savivaldybių administracijų gautais preliminariais duomenimis, audra paveikė daugiau kaip 24 tūkst. ha žemės ūkio augalų ir pasėlių. Nukentėjo ne tik augalininkystės ūkiai – elektros tiekimo sutrikimai smogė gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiams, sutrikdė vandens tiekimą, melžimą, ventiliaciją, pašarų ir produkcijos laikymą bei šaldymą. Ir tai dar nėra galutinis nuostolių skaičius. Pačios savivaldybių administracijos turi dar ne visus duomenis, nes nukentėjusių ūkių prašymai vis dar priimami. Ūkininkai, patyrę žalą dėl ekstremaliosios situacijos, gali kreiptis į savivaldybių administracijas dėl jos įvertinimo ir galimos valstybės paramos.

Didžiausia problema, kad laikas bėga, o dalyje laukų darbai tarsi sustojo. Įmirkusiose dirvose sunkiasvorė technika klimpsta, kai kuriuose plotuose derliaus nuėmimas tampa ne tik sudėtingas, bet ir beveik neįmanomas. Dar rugpjūčio pabaigoje ŽŪM pripažino, kad dėl didelės dirvožemio drėgmės technika ne visur gali įvažiuoti į laukus, o nupjauta žolė džiūsta itin lėtai. Rugsėjį problema niekur nedingo. Ūkininkai ir šiandien viešai skundžiasi, kad laukai tebėra patvinę, technikai į juos patekti sudėtinga, tačiau kartu spaudžia įvairūs žemės ūkio darbų ir paramos reikalavimų terminai. Ypač daug nepasitenkinimo kilo gyvulininkystės ūkiuose, kuriuose, be kitų darbų, reikėjo vykdyti pievų priežiūros reikalavimus.

ŽŪM paskelbė lengvatų

Kad situacija laukuose nėra normali, iš esmės pripažino ir ŽŪM. Rugsėjo 16-ąją žemės ūkio ministras K. Mažeika pasirašė įsakymą, kuriuo ūkininkams suteikta papildomų palengvinimų – pratęsti kai kurių darbų terminai, o dalies reikalavimų šiemet apskritai atsisakyta. Tarpinių pasėlių per žiemą sėjos terminas pratęstas iki spalio 1 d. Be to, plotuose, kuriuose auginami tokie tarpiniai pasėliai, šiemet netaikomas reikalavimas nuimti pagrindinių žemės ūkio augalų derlių. Ūkininkams, savo valdose neturintiems gyvulių, pievų ir kraštovaizdžio elementų nušienavimo terminas nukeltas net iki spalio 30 d. O ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio 1 ha, bei kai kuriems jauniesiems ūkininkams šienavimo reikalavimai šiemet iš viso netaikomi. Atsisakyta ir reikalavimo šiemet sutvarkyti žaliąjį pūdymą.

Dar iškalbingesnė situacija susiklostė ūkiuose, įsipareigojusiuose taikyti neariamąją tausojamąją žemdirbystę. Ministerija pripažino, kad dėl itin įmirkusios dirvos nuimant ir išvežant derlių kai kuriuose laukuose susidarė gilios provėžos. Ūkininkui gali tekti dirvą lyginti, nors pagal prisiimtus įsipareigojimus įprastomis sąlygomis toks žemės dirbimas keltų problemų. Tokiais atvejais ūkininkams rekomenduojama lauko būklę fotografuoti prieš darbus ir po jų bei nuotraukas pateikti per „NMA agro“ programėlę.

Visa tai rodo paprastą dalyką – nors valstybės lygiu ekstremalioji situacija jau atšaukta, ekstremalių gamtos sąlygų pasekmės ūkininkų laukuose nuo to neišnyko.

Pakabinti spyną ant ūkio durų?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.