Gamtinių dujų kainos mažėja, slūgstant įtampai rinkose

Bet sausio 20 d. regione fiksuojama didžiausia elektros energijos kaina šiais metais: Suomijoje – 140,86 Eur/MWh, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – 178,29 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 178,87 Eur/MWh, Vokietijoje – 231,36 Eur/MWh. Kainų pakilimas įvyko dėl didesnio elektros energijos vartojimo darbo dienomis ir sumažėjusios sausumos vėjo elektrinių generacijos regione. 

Lietuvoje per praėjusią savaitę suvartota 326,3 GWh gamtinių dujų, tai 1,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vartojimas siekė 332,1 GWh.

Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kainų vidurkis sausio 13–17 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 48,3 Eur/MWh iki 47,3 Eur/MWh.

Gamtinių dujų kainų kilimas buvo fiksuojamas nuo šių metų sausio pradžios, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui į Europą per Ukrainą. Po dvi savaites trukusio kainų didėjimo, trečiąją sausio savaitę matomas kainų kritimas rodo, kad įtampa rinkose slūgsta, mažėjant susirūpinimui dėl galimo nepakankamo dujų tiekimo.

Palyginimui, prieš metus, 2024 m. sausio trečiąją savaitę TTF vidutinė gamtinių dujų kaina siekė 31,4 Eur/MWh, o  2023-ųjų sausio trečiąją savaitę TTF dujų kainų vidurkis buvo 68 Eur/MWh.

Pagal ateities sandorius, ateinančiais metais gamtinių dujų kainos gali svyruoti tarp 39–47 Eur/MWh.

Šiuo metu Europos dujų saugyklos užpildytos apie 61 proc., praėjusią savaitę buvo užpildytos 66,4 proc., o prieš metus jų užpildymas siekė 76,1 procento.

Inčukalnio dujų saugykla dabar užpildyta apie 59,5 proc., prieš savaitę buvo apie 60,9 proc., o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 62,4 procento.

Sausio 13–17 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 473 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 498,5 GWh). Iš Latvijos gamtinių dujų negauta (ankstesnę savaitę – 3,2 GWh), į Latviją išsiųsta 125 GWh (ankstesnę savaitę – 85,6 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 33,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 36 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,05 GWh dujų.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 81 USD/bbl ir tai 4,9 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 77,2 USD/bbl. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausius 12 mėnesių kainos bus 1  USD/bbl didesnės, o vėlesniu laikotarpiu bus tokios kaip buvo manoma prieš savaitę.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,6–1,1 proc., Vokietijoje sumažėjo 0,4 proc., o Estijoje vidutinė kaina nepasikeitė. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo  0,5–1 procentu, išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepakito.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,113 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,9 proc., o dyzelino – 0,7 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje buvo 2,2 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 25,64 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,55 Eur/MWh.

Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo pirmą kartą šiemet – krito beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse: Lietuvoje elektros kainos sumažėjo 15 proc. – nuo 89,7 Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh, Latvijoje elektros kainos sumažėjo 16 proc. – nuo 90,7 Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh, Estijoje 16 proc. – nuo 90,8 Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje 22 proc. – nuo 59,9 Eur/MWh iki 46,4 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos padidėjo 63 proc. – nuo 90,6 Eur/MWh iki 147,9 Eur/MWh, Lenkijoje 46 proc. – nuo 98,7 Eur/MWh iki 143,7 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos sumažėjo 84 proc. – nuo 65,6 Eur/MWh iki 10,5 Eur/MWh.               

Palyginimui, 2024 m. sausio trečiąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 97,94 Eur/MWh, o 2023 m. sausio trečiąją savaitę – apie 117,99 Eur/MWh.

2025 m. sausio 13–19 dienomis Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 1,5 proc. – iki 262,2 GWh. 

Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 75 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Lenkijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1,5 proc. ir siekė 197 GWh.

Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 104,3 GWh. Tai 3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 107,5 GWh, bet 19,2 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 87,5 GWh eenergijos.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 4,2 GWh – tai 28 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 3,3 GWh ir daugiau nei 4 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 1 GWh.

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 18,1 GWh – tai 1,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 18,5 GWh, tačiau 42,1 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 12,7 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 57,5 GWh elektros energijos – tai vos 0,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 57,5 GWh, bet 59,5 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 36,1 GWh.

LEA informacija