Geležinkelių skyles užkaišys ukrainietiški grūdai?

Dėl naujos geopolitinės realybės netenkant krovinių iš Rytų, „Lietuvos geležinkeliai“ raginami atverti naujas kryptis į Vakarus ir labiau išnaudoti vietinį potencialą. Vienas šaltinių – grūdai. Grūdininkai sako, kad yra tam pasiruošę, tik juos atbaido pervežimo kainos ir grūdvežių vagonų stoka piko metu. Grūdų pirkliai turi ir konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti krovinių srautus, tačiau geležinkeliečiai dalykiškų atsakymų nepateikia.       

Sankcijos svarbiau už pragmatizmą

Šiemet krovinių pervežimas Lietuvos geležinkeliais kris maždaug 50 proc., gresia netekti apie 150 mln. Eur pajamų – tokias prognozes pateikia Susisiekimo ministerija (SM).

Susisiekimo ministras Marius Skuodis skaičiuoja, kad geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančios „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonės „LTG Infra“ veiklos sąnaudoms subalansuoti iš valstybės biudžeto 2022 m. gali prireikėti apie 100 mln. Eur.

Ministras akcentuoja, kad kalbant apie praradimus dėl naujos realybės bei įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, pragmatizmo negali būti: „Kaip pabrėžė premjerė Ingrida Šimonytė, mūsų pozicija – už maksimalias sankcijas, suprantant, kad tai kainuoja, bet kartu suvokiant, kodėl tai daroma.“ M. Skuodis ragina „Lietuvos geležinkelius“ pasistengti atveriant naujas kryptis į Vakarus ir pritraukiant vietos verslo krovinius. Žvilgsnis krypsta ir į grūdų sektorių, kur itin palankiais metais išauginama apie 8 mln. t grūdų.

Verkšlenimas nepadės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas sako, kad verslas moka skaičiuoti ir grūdams vežti pasirenka priemones, kurios yra ekonomiškos. „Grūdus superkančios ir eksportuojančios įmonės iš šiaurinės Lietuvos dalies veža į Latviją autotransportu, o į Klaipėdos uostą derlius dažniausiai rieda geležinkeliais. Pavieniai ūkininkai įtakos tiems srautams neturi. Kai iš ūkio grūdus vežame, pavyzdžiui, į „Malseną“, tai darome sunkvežimiais“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ūkininkas.

Jo manymu, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų mažiau verkšlenti ir efektyviau dirbti. „Piko metu, per javapjūtę, kai reikia greitai vežti grūdus, įmonė pristigdavo vagonų. Nors įmonės juos užsisakydavo iš anksto, bet jų nebūdavo“, – vieną pagrindinių grūdų transportavimo problemų priminė javų augintojas.

Grūdininkai atliko namų darbus

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) duomenimis, Lietuvos geležinkeliais per metus pervežama apie 2,5 mln. t eksportui skirtų grūdų. O užderėjus geram derliui, grūdų eksportuojama maždaug dvigubai daugiau – per 5 mln. t. Apie 2 mln. t sudaro vietiniai pervežimai. Dar 1 mln. t autotransportu iškeliauja į Latvijos uostus, daugiausia į Rygą. Į kaimyninę šalį grūdai rieda iš Šiaurės Lietuvos, nes ten silpnai išvystyta geležinkelių infrastruktūra, o Latvija – šalia. Grūdininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad geležinkeliečių kainodara, palyginti su autotransportu, nekonkurencinga.

„Jau prieš porą mėnesių asociacija SM ir „Lietuvos geležinkeliams“ yra pateikusi grūdų pervežimo strategiją ir skaičiavimus, kaip efektyviau išnaudoti turimą geležinkelių infrastruktūrą. Mes atlikome analizę, kurioje aiškiai matyti, koks yra logistinis potencialas pervežti grūdus geležinkeliais, kai derliaus gaunama 7–8 mln. t., o eksportuojama net virš 5 mln. t. Tai būtų apie 2,5–3 mln. t daugiau, nei yra dabar“, – jau atliktus grūdininkų namų darbus ŪP atskleidė LGPPA

pirmininkas Karolis Šimas, pridūręs, kad tokiam planui įgyvendinti reikalingas didelis „Lietuvos geležinkelių“ ir SM įdirbis.

Galėtų gabenti daugiau

Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė ŪP tvirtino, kad galima daugiau grūdų transportuoti geležinkeliais, tačiau neslėpė nerimo, jog šiemet gali būti sudėtinga taip išvežti net pernykštį kiekį.

„Mums patogu gabenti geležinkeliais, šalia yra atšaka. Pernai apie 50–60 proc. grūdų išriedėjo būtent taip, galėtume padidinti kiekį iki 70–80 proc. Tik ar pakaks vagonų grūdams? Manau, kad problemų tikrai bus. Juk „Lietuvos geležinkeliai“ dalį vagonų skolindavosi iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, dabar to negalės daryti. Jeigu nebus grūdvežių vagonų, pusės derliaus neišvešime, teks krauti į sunkvežimius“, – rūpestį išsakė „Joniškio aruodo“ vadovė. Kooperatyvas „Lietuvos geležinkeliams“ yra pateikęs savo grūdų transportavimo poreikį, tačiau atsakymo kol kas negavo. Jeigu strigtų geležinkeliai, tikėtina, joniškiečiai daugiau derliaus gabentų į Latvijos uostus. „Ten vežame sunkvežimiais, nors į Rygą, Liepoją ar Ventspilį galėtume ir vagonais, tačiau tarifai per brangūs“, – tvirtino J. Zubauskienė.

Kliūtis – vagonų stygius

1. Šimas mano, kad Lietuvoje nėra pakankamai įvertinta, jog turime gerai pralaidžią vėžę, tačiau didžioji kliūtis – grūdovežių stygius. „Sezono piko metu Lietuvos grūdovežių parkas, kurį dabar sudaro apie 1 100–1 200 vienetų, turėtų būti išsiplėstas iki 2 tūkst. Ne piko metu užtektų ir turimų grūdovežių“, – teigė LGPPA pirmininkas. Jis siūlytų pakonkuruoti dėl Šiaurės Lietuvos grūdų, kad jie nebūtų vežami į Rygą, taip pat labiau išvystyti kombinuotus vežimus. „Įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ turi apie 100 pakrovimo vietų, tad kombinuoti vežimai būtų išeitis: pirmą kelio dalį grūdai gabenami autotransportu, o kitą dalį – geležinkeliu“, – aiškino grūdų perdirbėjų ir eksportuotojų atstovas.
2. Šimas mato dar vieną silpną vietą: „Reikėtų geriau ir greičiau organizuoti produktų judėjimą. Vagonas dabar apsisuka per 6–7 paras, o galėtų per 4–5. Tai būtų išeitis kompensuojant vagonų trūkumą bent jau piko metu. Uostai ir elevatoriai jau yra pakankamai investavę, todėl efektyvumą ir konkurenciją pasiektume greičiau organizuodami pervežimo procesą, ypač kai kalbame apie didesnius atstumus“, – dėstė jis.

Utopistus nuleidžia ant žemės

LGPPA pirmininkas ištraukė dar vieną pervežimus geležinkeliais skatinantį argumentą – žaliąjį. „Tai galėtų tapti žaliojo kurso dalimi, nes gabenimas traukiniais jau dabar užtikrina 6 kartus mažesnius CO2 išmetimus. Žinant, kad visiškai elektrifikuotas traukinys reiškia beveik nulinę CO2 taršą, tai turėtų būti papildomas stimulas plėsti šią infrastruktūrą“, – samprotavo K. Šimas.  Jis pakomentavo ir svarstymus apie Lietuvos upių gaivinimą bei raginimus investuoti dešimtis milijonų į pramoninių srautų logistiką Nemunu, kad būtų galima transportuoti grūdus ir kitus krovinius. „Manau, kad įvairių utopinių strategijų kūrėjams reikėtų nusileisti ant žemės. Siūlyčiau grįžti prie racionalių ir efektyvių sprendimų, susijusių su jau esama infrastruktūra, kurią padaryti efektyvesne trūksta labai nedaug“, – savo nuomonę išsakė LGPPA pirmininkas.

Potencialas Ukrainoje

Premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas sutinka, kad geležinkeliais galima būtų gabenti daugiau lietuviškų grūdų, tačiau potencialą užkaišyti ir „Lietuvos geležinkelių“, ir Klaipėdos uosto skyles mato kitur – Ukrainoje.

„Manau, kad reikėtų smarkiai susikoncentruoti būtent į ukrainietiškus grūdus, kurių mūsų geležinkeliais galėtų riedėti milijonai tonų. Žinia, per Baltarusiją kelio nebeturėsime, reikia naujos krypties – per Lenkiją. Tai turėtų prasmę ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu, nes Ukrainoje yra didžiulis grūdų aruodas. Štai bendravome su vieno Ukrainos žemės ūkio kooperatyvo nariais, kurie dirba 5 mln. ha, tai yra du kartus daugiau nei Lietuvoje iš viso deklaruojama žemės ūkio naudmenų. Ten – kiti mastai“, – palygino jis. Premjerės patarėjas mano, kad dėl ukrainietiškų grūdų transportavimo galėtų aktyviau padirbėti pati geležinkelius valdanti įmonė.

Geležinkeliečiai neturi aiškių atsakymų

ŪP redakcija „Lietuvos geležinkelių“ prašė paaiškinti, ar ji galėtų transportuoti daugiau grūdų, išsklaidyti grūdininkų nerimą dėl būsimo derliaus gabenimo ir pakomentuoti LGPPA pasiūlymus. Įmonės raštu atsiųstas atsakymas – trumpas ir abstraktus: „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ nuolat palaiko ryšius su klientais, tarp jų – ir su veikiančiais grūdų sektoriuje. Bendrovė planuoja dirbti gabenant vietos verslų krovinius tiek vietiniais maršrutais, tiek į Klaipėdos jūrų uostą.

Klientams jau pateikti pirminiai pasiūlymai ir aptartos šių krovinių gabenimo galimybės. Kokios šiemet bus grūdų pervežimo apimtys, priklausys ir nuo grūdų sezono. Pirminiais skaičiavimais, norint atliepti galimą poreikį per grūdų sezono piką, dar liko užsitikrinti kelis šimtus vagonų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant kuo geriau aptarnauti klientus, bendrovė nuolat palaiko su jais ryšį, aktyviai ruošia nuosavus vagonus ir ieško kitų galimų sprendimų.“

2021 m. „LTG Cargo“ pervežė apie 2,4 mln. t grūdų, iš kurių vietiniai pervežimai sudarė apie 1,8 mln. t. SM duomenimis, 2021 m. geležinkeliais pervežta 51 mln. t krovinių, iš kurių 75 proc. sudarė iš susisiekimo su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kazachstanu ir Kinija (38,1 mln. t), 23 proc. (11,5 mln. t) – Kaliningrado tranzitas.

Redakcijos ir 123rf nuotraukos