Gera žinia ūkininkams: jie nėra teršėjai

Duomenys džiugina

Šiemet rudenį EP priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje Europos Sąjungos (ES) lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. Tvirtinama, kad, remiantis turimais duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Europos dirvožemio būklė yra prasta ir toliau blogėja.

Taip pat akcentuojama, kad dirvožemio degradacija dar labiau didėja dėl netvaraus žemės valdymo, taršos ir pereikvojimo bei dėl klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikio.

Priėmus šį teisės aktą, bus siekiama užtikrinti gerą dirvožemio būklę visoje Europoje. Numatyta ir konkreti data – iki 2050 m. Kadangi dirvožemio būklė priklauso ir nuo natūralių procesų, politikai, matyt, nori suvaldyti ir juos.

Pagal direktyvoje pateiktus Lietuvos dirvožemių rodiklius, mūsų šalyje situacija nėra tokia dramatiška – nurodoma, kad 31 proc. visų mūsų šalies dirvožemių laikytini nesveikais. Tai, aišku, yra daug ir tai kelia didelį rūpestį, bet žemdirbiams dėl to nelabai ir papriekaištausi, nes, anot mokslininkų, turime atsižvelgti ir į tai, ką mums natūraliai davė gamta.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad su priimta direktyva dar detaliai nėra susipažinęs, bet pradiniame jos variante buvo įvardytos šios didžiausios mūsų šalies dirvožemių sveikatingumo problemos: mažas dirvožemio organinės anglies kiekis, dirvų erozija ir didelė dirvų suslėgimo rizika. „O Lietuvos dirvožemio agrocheminiai rodikliai ten buvo nurodyti, sakyčiau, labai geri. Sunkiųjų metalų – vario ir gyvsidabrio – koncentracijos dirvožemyje neviršijo normos, nėra nei azoto, nei fosforo pertekliaus. Štai kaip įdomu – aplinkosauga sako, kad žemdirbiai teršia, bet, pasirodo, direktyvoje yra kiti duomenys, ir man dėl to labai džiugu“, – konstatavo mokslininkas.

Anot jo, mūsų dirvožemiai yra moreninės kilmės, turi nedaug fizinio molio dalelių, daugiausia yra smėlio dalelių, kurios nieko nesulaiko, lengviau prasiplauna ir azotas, ir fosforas, todėl prarandama daug maisto medžiagų. „Ir tai nėra agronomo ar ūkininko kaltė. Tai – natūralūs dalykai, kurie vyksta gamtoje, tokia yra mūsų žemė. Ūkininkai tai bando spręsti tręšdami organika, mažindami žemės dirbimą, palikdami šiaudus ant dirvos, kad būtų organinės medžiagos, ir t. t.“, – aiškino LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Anksčiau įžvelgė pavojus

Patvirtinus naują direktyvą, žemdirbiams kilo klausimų, ar jų neužguls naujos prievolės ar kokie apribojimai. Dr. V. Feiza atskleidė, kad pirminiame direktyvos variante būta nemažų rizikų ir pavojų. „Buvo numatyta griežtų punktų, pavyzdžiui, jeigu bent vienas iš rodiklių įvertinamas kaip „nesveikas“, tai visas toks dirvožemis yra įvardijamas kaip „nesveikas“. Lietuvoje yra rūgščių dirvų, tad kilo klausimas, ar tokie dirvožemiai bus traktuojami kaip nesveiki? O ką tai reikštų – ar būtų uždrausta parduoti produkciją, užaugintą tokiose dirvose? Ar tik iš tos zonos, ar iš visos šalies? Ar šalyje, esant nesveikų dirvožemių, būtų įvedami apribojimai gamybai ir išaugintos produkcijos pardavimui nacionalinėje, regioninėje ir ES rinkoje? Ar grėstų sankcijos valstybei narei, parduodančiai tokią produkciją?“ – rizikas vardijo mokslininkas.

Dabar, anot jo, direktyva yra sušvelninta, privalomų griežtų dalykų kaip ir neliko, daugiau laisvės atiduota į ES valstybių narių rankas. „Šalys gali laviruoti – jeigu joms tinka bendrieji kriterijai, gerai, jeigu netinka – gali įvesti savo rodiklius ir paklaidas. Suteikta laisva erdvė kiekvienai šaliai nustatyti savo prioritetus, kas svarbiau: pH, maisto medžiagų perteklius, dirvos suslėgimas ir t. t. Kitas labai svarbus dalykas, kad yra laisvas ūkio subjektų pasirinkimas dėl dirvožemio saugojimo reikalavimų. Ir tai, manau, yra didelis laimėjimas“, – apibendrino ŪP pašnekovas.

Dr. V. Feiza atskleidė, kad Dirvožemio stebėsenos direktyvos sušvelninimui įtakos, matyt, turėjo anksčiau Europos mokslininkų pasirašyta peticija ir prašymas išaiškinti, kaip ji realiai veiks.

Nėra įpareigojimų

ŽŪM redakciją informavo, kad 2025 m. lapkričio 12 d. patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/2360 dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos tikslas – sukurti bendrą ES dirvožemio būklės stebėsenos sistemą. Už dirvožemio būklės stebėseną atsakingos ir ją vykdys valstybės narės, iš dalies prie stebėsenos prisidės ir Europos Komisija (EK).

Svarbu tai, kad dirvožemio tyrimai būklės stebėsenai galės būti imami tik tuose laukuose, kur gautas ūkininkų sutikimas. Pagal gautus dirvožemio būklės stebėsenos rezultatus bus parengtos tik rekomenduojamos dirvožemio tvaraus naudojimo priemonės jo būklei gerinti. ŽŪM akcentavo, kad direktyvoje ūkininkams jokių įpareigojimų ir reikalavimų nėra.

Rezultatai gerėja

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas įsitikinęs, kad kiekvienas naujas teisės aktas apkrauna biurokratiniais dalykais, ne išimtis, matyt, bus ir nauja direktyva.

„Mes jau tiek visokių ataskaitų darome ir tiek įpareigojimų turime, kad nelieka laiko tiesioginiam darbui. Įspūdis toks, kad to ir siekiama, jog mes tik tarnautume biurokratiniam aparatui. Visoje ES dabar tik ir kalbama, kad reikia mažinti biurokratiją, paprastinti, bet viskas daroma priešingai. Kalbame apie proveržius, bet realiai kuriame tik tokią iliuziją. Lietuvoje žemės ūkį pripažįstame strategine šaka, bet norime pažangiems, kruopščiai dirbantiems ūkiams riboti išmokas, galimybes įsigyti žemės ir t. t. Kartais politiniai sprendimai jau darosi panašūs į kerštą ūkininkams“, – komentavo A. Bardauskas.

Kalbėdamas apie dirvožemio kokybę, ŪP pašnekovas rėmėsi savo ūkininkavimo praktika. „Kai maždaug prieš 20 metų pats pradėjau ūkininkauti, savo prastose žemėse, kur našumo balas siekia nuo 30 iki 40 balų, gaudavau 5 t/ha derliaus ir džiaugdavausi, kai kur kviečiai net neaugo, o dabar turiu mažiausiai 7 t/ha.

Kaip gali būti nualinti dirvožemiai, jeigu derlingumas auga, nors trąšų duodu mažiau? Jeigu dirvožemis degraduoja, tokių rezultatų negausi“, – konstatavo grūdininkas.

Reikia mėšlo, bet jį riboja

LŽŪBA viceprezidentui ir juokinga, ir graudu girdėti, kai ūkininkus bandoma paversti gamtos teršėjais. „Žemdirbiai gi ne vienadienės plaštakės, įšokusios į šį verslą. Jie žiūri į perspektyvą, nemažai jų ūkius perduoda vaikams, taigi, kuria ateitį. Aišku, jeigu kas piktnaudžiauja ir alina dirvožemį, tai reikia konkrečiai pasakyti. Bet tokie asmenys, manau, ilgai neūkininkaus ir neišsilaikys, teks kam nors perleisti šią veiklą“, – įsitikinęs A. Bardauskas.

Ūkininkas pabaksnojo į Lietuvoje taikomus perteklinius reikalavimus dėl mėšlo, kuris yra bene pagrindinis dirvožemio gerintojas, laikymo, tręšimo. „Kiek iečių pas mus dėl to sulaužoma! O kitose šalyse matome visai kitokius vaizdus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kuri garsėja savo aplinkosauginėmis iniciatyvomis, gali pamatyti fermą ant ežero kranto. Pas mus to neleistų. Spalį jie ant pievų krato pusiau skystą, pusiau tirštą mėšlą, net neįterpia. Pas mus to šiukštu negalima“, – palygino LŽŪBA viceprezidentas.

Tiki sveiku protu

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.