Geriausiai šluoja surišta šluota

Prie rajonų ūkininkų sąjungų vairų stoja jaunieji ūkininkai, kurie šviežio vadovo žvilgsniu kitaip mato, kokia iš tikrųjų turėtų būti žemės ūkio politika ir kokiais būdais jos siekti. Vienas tokių – Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininku prieš 100 dienų tapęs Martynas PUIDOKAS – šiandien pristato savo vizijas, dalijasi patarimais, kaip turėtų veikti žemdirbiškos organizacijos:

„Per tą šimtą dienų Lietuvos agropolitika keitėsi tik į neigiamą pusę. Tą puikiai įrodo rezoliucijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir jo viešoji komunikacija. Ministras skambiose antraštėse „pamiršta“ paminėti, jog iš milijardų, skirtų septynerių metų laikotarpiui, eilinį ūkininką pasieks tik paramos trupiniai, o didžioji dalis bus neva nukreipta žemės ūkiui atremti kylančius iššūkius. Ministerija paskirsčiusi taip, kad parama pasieks tik kelis procentus žemės ūkio subjektų. Mes aiškiai suprantame, kad noras visuomenę apžavėti tariamu ministerijos dosnumu yra siekis nukreipti dėmesį nuo tikrųjų žemės ūkio problemų.

Žemdirbiai turi paprastą patarimą: liaukitės tokiais pigiais triukais siekti žemdirbių palankumo ir baikite kiršinti visuomenę. Palankumą galima užsitarnauti ne priešinant ūkininkus tarpusavyje, o iš tikrųjų tariantis su jais. Mes norime prisidėti prie tvaresnės Lietuvos ateities, tačiau ne prie darbo imitavimo, lėšų įsisavinimo ir švaistymo. Nerandame su ministru bendros kalbos, nors tai padaryti esame jį įpareigoję. Panašu, kad ir nepavyks. Dabar liūdna, o kaip toliau klostysis, matysime.

Girdėjau, kad ministras sugalvojo turėti viceministrą iš ūkininkų atstovų arba tiesiog žmogų iš kaimo. Ką reiškia iš kaimo? Toks viceministras atstovautų pusei Lietuvos? Jeigu jis rinksis iš žemdirbių, spėju, kad tai bus jam palankus ir neprieštaraujantis asmuo. Tokių pavienių žemdirbių, kurie kalba tai, kas yra naudinga ministerijos politikai, jam tikrai pavyks surasti.

Vietoje sutelkto dialogo su žemdirbiais ministerija renkasi seniai išbandytą „skaldyk ir valdyk“ taktiką. Kaip tai vyksta? Selektyviai rinkdamasi socialinius partnerius, o neretai ir atskirus ūkininkus, su kuriais patogu tartis arba kuriems užteks ir mažiau pažadėti, ministerija turės vieną vienetą partnerių, su kuriais „suderinta ir susitarta“.

Likusius, sau nepatogius, susivienijusius, aktyvius socialinius partnerius galima niekinančiai apšaukti „stambiaisiais“ ir taip bandyti užsidirbti smulkiųjų-mažųjų gynėjo titulą. Tokią neteisybę galima skleisti tik žmonėms, visiškai nesusijusiems su kaimu, nesusipažinusiems su žemdirbių organizacijų veikla ir nežinantiems, kad dažnai būtent smulkesni ūkiai ir yra aktyviausi organizacijų nariai.

Ministrą reikia vertinti ne pagal jo žodžius, o pagal darbus. Politikai visada moka pakalbėti, išsisukti nuo tiesių atsakymų ir t. t. Reikia žiūrėti tik tai, ką jie daro.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) veiklą pastaruoju metu galima vertinti dvejopai. Galime sakyti, kad norime greitesnių pokyčių, greitesnio atsinaujinimo. O atsinaujinimas tikrai vyksta. Be manęs rajonų ūkininkų sąjungos pirmininkais neseniai išrinkta ir daugiau jaunosios ūkininkų kartos atstovų – Radviliškio, Šilutės, Kėdainių rajonuose.

Man atrodo, kad šioje sferoje viskas klostosi į gerąją pusę. Tai pastebi ir žemdirbiai. Ūkininkų sąjunga tikrai yra ta jėga, kuri jiems atstovauja. Todėl priklausyti ūkininkų sąjungai yra prasminga, nes visi puikiai žinome, kad šluota geriausiai šluoja tada, kai yra surišta. Būti išsiskaidžius arba vargti pavieniui – pats blogiausias sprendimas, ypač dabar, kai tokie laikai, kai būtina už save pakovoti.

LŪS – šimtametę tradiciją turinti organizacija. Todėl, manau, kad kiekvienas ūkininkas turėtų priklausyti jei ne šiai, tai nors ir bet kokiai kitai visuomeninei žemdirbių organizacijai. Kaimo žmonėms reikia suvokti, kad vis dėlto turi būti kalbėjimasis su žemdirbiais, o ne priešingai – vienpusiškai valdžios priimami sprendimai. Privalome priklausyti organizacijoms, dalyvauti jų veikloje, būti aktyvūs. Jeigu ne pasisakyti, reikšti savo nuomonę, tai bent jau paklausyti, išgirsti kitokią nuomonę, suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Kitokio varianto nematau, nes visame pasaulyje taip yra, o Lietuva – irgi ne išimtis. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau ūkininkai tai įsisąmonins.

Lietuvoje veikia neoficiali uždara jaunų aktyvių ūkininkų grupė, kurioje diskutuojant neseniai gimė idėja pasiųsti plačiajai visuomenei žinutę, kur veda mūsų šalies žemės ūkio politika. Taip Facebook‘o paskyroje „Lietuvos žemdirbių protesto akcija“ lapkričio 13-ąją atsirado iniciatyva

„Dienos pietūs pagal šefą Kęstutį“. Ją sumanėme todėl, kad ministras persistengia besirūpindamas ne žemės ūkio, o aplinkosaugos politika.

Lietuva yra tarp dešimties mažiausiai taršių valstybių, o mūsų žemės ūkis jau seniai pasiekė žaliojo kurso tikslus. Nepaisydamas to, žemės ūkio ministras K. Navickas žaliąjį kursą siekia įgyvendinti su didesne ambicija nei turi tam finansavimo. Didesnė ambicija reiškia didesnį žemės ūkio produktų gamybos ekstensyvinimą. Ministras turi dar vieną galimybę – pasukti žaliąjį kursą modernizavimo keliu, tačiau vietoje to jis renkasi investicijas į pelkininkystės plėtrą Lietuvoje. Kur tai veda? Būtent toks žaliasis kursas, kokį siūlo šis ministras, reiškia mažiau produktų, mažesnę jų pasiūlą, o mažesnė pasiūla – didesnę kainą. Einant šiuo keliu pasirinkimai liks du: pirkti pabrangusį maistą arba vartoti pelkių produktus!

Norime pasakyti, kad mūsų šalyje dėl tokios aplinkos apsaugos žemės ūkio produktai taps nekonkurencingi, yra tikimybė, kad galbūt jų nišą užpildys pigesni produktai iš trečiųjų šalių. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad gyventojai nėra pasiryžę mokėti už maistą daugiau nei moka dabar. Mūsų ūkininkai dėl pabrangusios produkcijos neteks konkurencingumo, sumažės ūkių pajamos, o toliau pasekmės liūdnos – ir bankrotai, ir neigiami socialiniai aspektai.

Toks šaržuojantis „Siūlo šefas Kęstutis“ meniu kaip tik ir parodo, kokie yra ŽŪM prioritetai – pelkininkystė ir pan. O turėtų būti priešingai – ŽŪM privalo rūpintis saugiu ir visiems gyventojams įperkamu maistu.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS Martyno PUIDOKO asmeninė nuotrauka