Prieš paukščių gripą – prevencinė vakcinacija

Nuo 2025 m. rudens milijonai naminių paukščių nugaišo nuo H5N1 paukščių gripo viruso arba turėjo būti paskersti, o sunkiai valdoma liga padarė milžinišką ekonominę žalą.

Kadangi ankstesnės apsaugos priemonės patikimai neužkirto kelio protrūkiams, paukštininkystės pramonės, mokslo ir administracijos ekspertų grupė ragina keisti kryptį. Ateityje ypač pažeidžiamos naminių paukščių veislės ir regionai turėtų būti geriau apsaugoti prevencinėmis vakcinacijomis, rašo portalas „Agrarheute“.

Milžiniška žala

Praėjusį rudenį ir žiemą įvykę paukščių gripo protrūkiai buvo išties pražūtingi: nukentėjo daugiau nei 4 milijonai naminių paukščių 268 ūkiuose visoje Vokietijoje. Vien gyvūnų ligų fondai turėjo padengti 82 mln. eurų patirtas ūkininkų išlaidas.

Paukščių augintojai ir paukštininkystės pramonė iki šiol susiduria su didele našta: tai apima sunaikintus pašarus, tuščius tvartus ir draudimus papildyti pulkus.

Eksporto draudimai, mėginių ėmimas, laboratoriniai tyrimai ir specialūs leidimai taip pat sukelia papildomų išlaidų. Peryklos ir skerdyklos taip pat turi pritaikyti savo logistiką prie pasikeitusių sąlygų.

Silpna apsauga

Didžiausias iššūkis yra nuolatinis paukščių gripo viruso plitimas laukinių paukščių populiacijose. Patogenas dabar laikomas endeminiu ir cirkuliuoja ištisus metus.

Iki šiol įgyvendintos priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant užkirsti kelią naujiems protrūkiams. Paaiškėjo, jog griežtesni biologinio saugumo reikalavimai, taikant greitąją diagnostiką ir neatidėliotiną užsikrėtusių gyvūnų bei paveiktų bandų pašalinimą, visiškai neišsprendžia problemos.

Valymas ir dezinfekavimas, karantino priemonės ir stebėsena ribojamose zonose taip pat yra dabartinės kontrolės koncepcijos dalis.

Paukščių gripo poveikio atskiriems regionams mastas akivaizdus Žemutinėje Saksonijoje: nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. vasario vidurio dėl paukščių gripo protrūkių ten teko sunaikinti maždaug 20 proc. kalakutų ir žąsų populiacijų.

Be ekonominių nuostolių ir gyvūnų kančių, epidemija taip pat kelia didelę psichologinę naštą nukentėjusiems paukščių augintojams.

Profilaktinių skiepų iniciatyva

Atsižvelgdama į tai, pramonės ir mokslo ekspertų grupė ragina sudaryti sąlygas profilaktiškai skiepytis nuo paukščių gripo. Vakcinacijos strategija turėtų būti ypač orientuota į naminių paukščių rūšis ir geografines vietoves, kuriose yra didesnė užsikrėtimo rizika.

Grupė savo reikalavimus išsakė laiške Federalinei žemės ūkio ministerijai, regionų žemės ūkio ministerijoms, Bundestago ir žemių parlamentų nariams. Iniciatyva kilo Žemutinėje Saksonijoje, ją pradėjo Žemutinės Saksonijos gyvūnų ligų fondas, šio krašto  paukštininkystės asociacija ir Hanoverio veterinarijos medicinos universiteto fondas.

Tarp pasirašiusiųjų yra paukštininkystės pramonės, prekybos asociacijų, vakcinų gamintojų, veterinarijos gydytojų, rajonų valdžios institucijų ir mokslo įstaigų atstovai iš Žemutinės Saksonijos.

Ekspertų grupės teigimu, profilaktinė vakcinacija galėtų gerokai sumažinti viruso perdavimo iš užkrėstų naminių paukščių pulkų riziką. Jų nuomone, tai taip pat sumažintų viruso variantų, turinčių padidintą zoonozinį potencialą, atsiradimo riziką. Tai reiškia paukščių gripo virusus, kurie taip pat gali užkrėsti žmones ar kitas gyvūnų rūšis.

Prancūzijos patirtis

Kaip skelbia Nacionalinė maisto, aplinkos ir darbuotojų saugos agentūra (ANSES), Prancūzijoje jau yra patirties vakcinuojant nuo paukščių gripo – antys ten sėkmingai vakcinuojamos nuo 2023 m. Prancūzai sukūrė modelį, skirtą vakcinacijos užtikrinamo apsaugos lygio ančių populiacijos lygmeniu įvertinimui. Šis modelis leidžia išbandyti ir optimizuoti vakcinacijos strategiją.

Šalies žemės ūkio ministerija praneša, jog iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nuo paukščių gripo buvo paskiepyta 61 mln. naminių ančių.

Mokslininkai žurnale „Vaccine“ 2025 m. lapkritį paskelbė pirmųjų šešių Prancūzijos ančių ūkių vakcinacijos mėnesių, t. y. nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. kovo mėn., analizę.

Pirmoji svarbi išvada yra ta, kad vakcinacija buvo tinkamai atlikta. Nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo suleista 51 mln. dozių, tai apėmė daugiau nei 95 proc. ančių pulkų. Dauguma paukščių gavo dvi dozes: pirmąją, kai gyvūnai buvo maždaug 10 dienų amžiaus, o antrąją – maždaug po 20 dienų, laikantis tuo metu galiojusio vakcinacijos protokolo.

Surinkti duomenys buvo panaudoti modeliui, vertinančiam ančių apsaugą nuo paukščių gripo. „Modelis parodė, kad 40–45 proc. ančių populiacijos tam tikru metu gali būti laikomos apsaugotomis, jei būtų laikomasi pilno vakcinacijos grafiko, o tai reiškia, kad jos gavo visas optimaliam vakcinos veiksmingumui reikalingas dozes ir kad šis veiksmingumas dar nesumažėjo“, – aiškina Morgane Salines, ANSES Epidemiologijos, sveikatos ir gerovės skyriaus mokslininkė bei pirmojo tyrimo autorė.

Likusios ančių grupės turėjo dalinę apsaugą. Nustatyta, kad vakcinos apsauga mažėja vyresnėms nei 10 savaičių antims.

Bet kokiu atveju, 2023–2024 ir 2024–2025 metų žiemomis paukščių gripo atvejų Prancūzijos paukštininkystės ūkiuose gerokai sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Tai tiesiogiai siejama su vakcinacija.

Parengė Ričardas Čekutis