ŽŪM pateikė faktus apie paramą ūkininkams ir neigė mitus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo rytojaus pradeda mokėti avansines išmokas ūkininkams pagal atskiras paramos schemas. Iki spalio pabaigos ūkininkams planuojama išmokėti 332 mln. eurų avansinių išmokų. Avansų mokėjimas bus tęsiamas ir lapkričio mėnesį, o nuo gruodžio 1 d. NMA pradės mokėti galutines išmokas. Išmokos bus mokamos tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems atliktos būtinos administracinės patikros.

Ministro prezentacija

Ministras K. Mažeika teigė, jog šie metai ūkininkams buvo sudėtingi, pilni gamtos iššūkių bei brangstančių trąšų kainų, todėl ministerija ėmėsi būtinų žingsnių tokių iššūkių pasekmėms švelninti bei išlaikyti ūkių gyvybingumą ir tęstinumą: „Dar liepos mėnesį, beužsidarant galimybių langui, kreipėmės į Europos Komisiją su prašymu skirti papildomai beveik 59 mln. eurų, kad padidintume ateinančių metų bazinių išmokų dydį, tad nuo kitų metų šis dydis padidės nuo 80,1 iki beveik 100 eurų už hektarą – kitaip sakant, tai tikrai turėtų paliesti visus Lietuvos ūkininkus, kurie deklaruoja pasėlius“.

Pasak ministro, nuo rugpjūčio 17 d. mokama išankstinė avansinė bazinė išmoka – išmokėta apie 150 mln. eurų. Nuo rugsėjo 16 d. mokama išankstinė avansinė susietoji parama už pienines karves – išmokėta 33,5 mln. eurų. Nuo kovo 1 d. mokama susietoji parama už mėsinius galvijus, avis ir ožkas – išmokėta beveik 22 mln. eurų. Nuo rytojaus iki lapkričio 30 d. bus mokamos tiesioginės išmokos pagal intervencines priemones, t. y. papildoma parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji parama tvarumui didinti, taip pat už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir daržoves, auginamas atvirajame grunte, ekologines sistemas ir pan., kas sudaro minėtus 332 mln. eurų.

Ministras taip pat akcentavo, jog avansinės išmokos nėra mokamos už tas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, kurių būtinos administracinės ar fizinės patikros dar nėra baigtos, arba kai pareiškėjai nėra laiku įvykdę nustatytų įsipareigojimų. Tačiau atlikus visus patikrinimus, nuo gruodžio 1 d. NMA pradės mokėjimus ir šioje srityje.

„Kalbant apie minėtus 332 mln. eurų turime situaciją, kai yra išaugęs ekologinių ūkių skaičius, todėl preliminariais skaičiavimais mums trūksta 18 mln. eurų dėl to, kad keletas didelių ūkių perėjo į ekologinį ūkininkavimą, taip pat tą patį padarė ir nemaža dalis smulkesnių ūkininkų“, – komentavo K. Mažeika. –„Tai siejame su brangstančiomis trąšomis ir patrauklesnėmis išmokomis, kurios skiriamos už ekologinį ūkininkavimą. Dėl minėtos sumos trūkumo konstruktyviai dirbame su Finansų ministerija, ir už tai bus atskiras mokėjimas. Jeigu būtume suderinę su šiuo mokėjimu, tai, mūsų skaičiavimais, išmoka ekologiniam ūkininkavimui mažėtų daugiau nei 40 proc., o tai yra tikrai reikšmingi skaičiai, dėl kurių ūkininkai tikrai nebūtų labai patenkinti... Diskusijos ir derybos vyksta, tikimės pozityvumo ir jau po derybų pristatysime, kokio dydžio bus išmokos už ekologinį ūkininkavimą“.

Dėl trąšų ir kuro sąnaudų

ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys pasisakė dėl paramos skyrimo ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl trąšų ir kuro brangimo: „Šiuo atveju kalbame apie beveik 20 milijonų eurų – tai, lyginant su tuo, ką pristatė ministras, yra bene mažiausia priemonė, bet ji sukelia gana didelį susidomėjimą, matome didelę jos reikšmę. Kaip žinia, EK skyrė beveik 9,8 mln. eurų ir dar atitinkama suma buvo skirta iš valstybės biudžeto. Visa suma buvo suskirstyta ir padalinta į du krepšelius – vienas jų siekia beveik 17 mln. eurų, kitas – 3 mln. eurų. Buvo pasirinktas modelis, kad 17 mln. eurų paskirstoma pagal plotą. Po atliktų skaičiavimų pagal ŽDŪC gautus duomenis 2026 m. rugsėjo 1 d. turime tokius skaičius: už 1 ha bus kompensuojama 9,96 euro, o už vieną pieninę karvę – 18,47 euro“.

Parama mokama už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, tad, pasak viceministro, čia buvo pasirinktas 300 ha „lubų“ dydis.

Konkurencijos tarybai pateikus pastabų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) detaliau pagrindė, kodėl planuoja teikti paramą tik smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams už ne daugiau kaip 300 pieninių karvių ir (arba) už ne didesnius kaip 300 ha valdos žemės ūkio naudmenų plotus, kai tam naudojamos trąšos ir kuras.

Pasak viceministro K. Spūdžio, ŽŪM atsižvelgė į Konkurencijos tarybos rekomendacijas ir, atlikusi poveikio konkurencijai vertinimą, detaliau argumentavo, kad toks paramos skirstymo principas yra būtinas ir proporcingas keliamiems tikslams pasiekti.

Anot ministerijos, pieno gamintojų išskyrimas iš kitų galvijų laikytojų yra objektyviai pagrįstas skirtinga jų veiklos ekonomine situacija ir pieno gamybos specifika. Pienininkystės ūkiai dėl nenutrūkstamo produkcijos realizavimo proceso susiduria su didesnėmis einamosiomis gamybos sąnaudomis, be to, išleidžia triskart daugiau lėšų trąšoms nei, pavyzdžiui, mėsinių galvijų ūkiai. O kiti žaliavinio pieno gamintojai, laikantys ožkas ir avis, ŽŪM duomenimis, dėl degalų pabrangimo ekonomiškai yra paveikiami mažiau.

ŽŪM taip pat patikslino, kad nustatyta 300 ha riba reiškia, jog parama bus mokama visiems žemės ūkio veiklos subjektams, tačiau ūkiai, kurie deklaravo didesnius naudmenų plotus, paramą gaus tik už 300 ha.

Paneigė mitus

Didžiausias mitas, sklandęs iki šios spaudos konferencijos, kad esą didžiąją dalį visų išmokų susižers didieji ūkiai, viceministro K. Spūdžio buvo paneigtas: „Mes siekiame visiems sudaryti vienodas konkurencines sąlygas, o visi mokamos paramos skaičiai kaip tik įrodo, jog daugiausia paramos gaus smulkieji ir vidutiniai ūkiai. O mokamos paramos motyvas akivaizdus – pavyzdžiui, pieninės gyvulininkystės srityje siekiame išvengti bandų mažinimo, nes dėl išaugusių trąšų bei kuro sąnaudų šis sektorius šiuo metu patiria ypatingai didelę finansinę naštą. Matome, jog mažėja tokių ūkių skaičius, tačiau kas yra svarbu – parama mokama tiek už hektarus, tiek už melžiamas karves, t. y. šie ūkiai pretenduoja į abu minėtus krepšelius“.

Viceministras pateikė išsamius duomenis bei grafikus, kaip pasiskirstė ši parama. Pagal šiuos duomenis didžioji dalis paramos gavėjų valdo nuo 1 iki 10 ha ūkius, panaši situacija ir pieno ūkių sektoriuje.

Vos 1,4 proc. visų paramos gavėjų valdo daugiau nei 300 ha ūkius, o 40 proc. paramos gavėjų valdo iki 100 ha ūkius. Melžiamų karvių segmente – daugiau nei 84 proc. visų paramos gavėjų turi mažiau nei 300 karvių, o tik 16 proc. paramos pasiekia tuos ūkius, kuriems taikomas 300 melžiamų karvių apribojimas. Net 78 proc. paramos gavėjų sudaro patys smulkiausieji karvių laikytojai, turintys iki 10 galvijų.

„Čia nereikalingos jokios spekuliacijos, skaičiai patys kalba už save – parama didžiąja dalimi atitinka būtent smulkiųjų ir vidutinių ūkių lūkestį“, – akcentuoja K. Spūdys ir primena, jog atskirai paraiškų paramai gauti teikti nereikės, visa sistema maksimaliai debiurokratizuota, nes parama bus išmokama pagal faktinius ŽŪDC turimus duomenis, kurie yra pateikti deklaruojant pasėlius ir registruojant melžiamas karves.

Parengė Ričardas Čekutis