Geriausio ūkio šeimininkas pasižymi racionalumu

Šiemet geriausių ūkių šeimininkais Marijampolės regione buvo pripažinti trys jaunieji ūkininkai. Pagrindinė „Metų ūkio“ nominacija ir apdovanojimas buvo įteiktas Liudvinavo sen. ūkininkaujančiam Mindaugui Avuliui. Ūkininkas mano, kad be racionalaus požiūrio, pasveriant, kas apsimoka ir kas ne, ūkyje neišsiversi, be to, daug ką lemia šeima. Avuliai – kaip penki rankos pirštai: kiekvienas atskirai ūkininkaudamas, jei tik reikia, tampa vienu kumščiu ir skuba vieni kitiems į pagalbą. M. Avulis tikina, kad nuo mažens augo kaime, priprato prie ūkio ir darbų, tad neįsivaizduoja savęs kitame kelyje ir didžiuojasi, kad tapo ūkininku.

Šeimos ūkyje vyrauja stabilumas

M. Avulis, paklaustas apie ūkį, iš karto akcentuoja, kad tai yra visos šeimos ūkis, jo tik dalis – maždaug 100 ha. Kitos ūkio dalys, kurios bendrai sudaro apie 700 ha, priklauso kitiems artimiems giminaičiams. Savuose laukuose jaunasis ūkininkas augina rapsus, kukurūzus ir kviečius. Mindaugas nelinkęs eksperimentuoti, tad sako auginantis tai, ko labiausiai reikia ir ką gali be vargo parduoti. „Naujovės, eksperimentai ne visada pasiteisina, tad aš nelinkęs mestis į kraštutinumus. Svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip užauginsi, bet ir apie tai, kur realizuosi, kas iš tavęs tai nupirks ir ar tau tai atsipirks“, – „Ūkininko patarėjui“ savo nuomonę dėstė racionalusis suvalkietis.

M. Avulis suskaičiavo, kad iš kviečių hektaro šiemet pavyko prikulti apie 6–6,5 t grūdų, rapsų byrėjo apie 3 t/ha, o kukurūzų – 9 t/ha. Šie metai nebuvo dėkingi vasarinėms kultūroms – daug lijo, buvo šaltas pavasaris. Kitąmet Mindaugo laukuose, be įprastų kultūrų, bus pasėtos ir pupos. Ūkininkas tuoj paaiškina, kodėl pasirinko pupas, o ne žirnius: žirnių ir kviečių nuėmimo laikas dažniausiai sutampa ir jei tik suvėluoji žirnius nukulti, trečdalis jų atsiduria ant žemės. O pupos subręsta po kviečių, tad abu derlius galima suspėti nuimti pačiu geriausiu laiku. Mindaugo ūkyje kitąmet pupoms bus paskirta apie trečdalis laukų.

Problemos neariant laukų

„Skirtingi augalai gerai ne tik sėjomainai, bet ir kai su vienais kas nepavyksta, tada kompensuoja kiti. Auginant rapsus kyla problemų dėl šliužų. Aš įsitikinęs, kad būtent šliužai padaro didelę žalą rapsų pasėliams. Kalbu ne apie tuos juoduosius, invazinius, o apie lietuviškus, tradicinius šliužus, – patirtimi dalijosi jaunasis ūkininkas. – Nesuprantu priežasties – gal dėl neariamojo žemės dirbimo? Mokslininkai vis dar pasisako už neariamąją žemdirbystę, ūkininkai taip pat nori dirbti paprasčiau, pigiau, tad nearia žemės. Tik nukūlėme ir tuoj į ražieną įterpiant sėjame, atseit taip geriau, bet aš galvoju, kad vargu. Per keletą metų taip dirbant žemėje prisiveisia graužikų, šliužų, kurie niokoja pasėlius, nuėda rapsų lapus. Aš kalbu apie mūsų žemę – sunkią, priemolio. Smėlyje gal tos problemos nėra? Žinia, yra granulių šliužams naikinti, bet jei aš vienas naikinsiu, o kaimynas ne, tai iš ten vėl į mano laukus jų atkaks. O kukurūzuose irgi niekada nebuvau pastebėjęs tokių dalykų, bet šiemet kažkokios kirmėlės įniko, kurios nugraužia stiebą ir kukurūzas nulūžta. O nupurkšti ne taip paprasta. Juk tai aukšti augalai. Tačiau jau kitąmet teks kažko imtis, kad visa šita gyvūnija mažiau kenktų. Su kviečiais paprasčiausia – nuvažiavai, nupurškei ir ramu.“

Mindaugas pasidžiaugė, kad šiemet gerai pavyko realizuoti nukultus kukurūzus. Su juos perdirbančia įmone buvo pasirašyta sutartis, tad šiek tiek džiovykloje iki 35 proc. padžiovinus, jie visi buvo sėkmingai realizuoti.

„Realizuoti kviečius ar rapsus didelių problemų nėra, tik kartais rinkos kainos keistai varijuoja. Prasidėjus karui Ukrainoje, buvo labai geros kviečių supirkimo kainos. Tačiau kai kurie žemdirbiai turbūt tikėjosi, kad jos dar kils, tad nesudarė sutarčių, o dabar tenka mažesnėmis kainomis grūdus parduoti. Kviečių kaina krito visu šimtu eurų. Buvo galima sudaryti sutartį su įmone, kuri už toną II klasės kviečių mokėjo 420 Eur, o dabar už kviečius supirkėjai siūlo tik apie 300 Eur/t. Ar kainos kiek didės, nežinia. Manau, viskas priklauso nuo tų, kurie perka ir perparduoda“, – įsitikinęs M. Avulis.

Mokslai gerai, o praktika – dar geriau

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė

2022.11.27

Susijusios temos – skaitykite: Metų ūkis 2022, Mindaugas Avulis, jaunasis ūkininkas

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.