Gerų žinių vartotojams nėra – brangsta visi maisto produktai

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios.

Pareikalauja penktadalio išlaidų

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc. vartojimo išlaidų. Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai ES – 16,4 proc. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutinis lietuvis maistui per metus išleidžia 20,3 proc. pajamų. Tai beveik prasčiausias rezultatas tarp Europos Sąjungos šalių. Daugiau už mus maistui skiria tik rumunai – 25,2 proc.

Nors maistui išleidžiame daug, prekybininkai gerų žinių neturi – tikėtina, kad spartų maisto kainų augimą matysime ir šiemet.

Augo sparčiau negu Europos Sąjungoje

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, mūsų šalyje didžiausia išlaidų dalis tenka mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktų (2,9 proc.) grupėms. Panaši išlaidų maistui struktūra stebima ir kaimyninėse valstybėse bei ES.

„Pastaraisiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai ES. Toks augimas gali būti ne dėl išskirtinių šalies rinkos veiksnių, bet tiesiog dėl to, kad kainos yra santykinai žemos. Kainų kilimą Lietuvoje lemia ir pasauliniai veiksniai“, – konstatuoja Žemės ūkio ministerijos atstovas.

Brango ir duona, ir sviestas

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio  mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu. Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos.

Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.

Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc.

Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.

Vienintelė kol kas pigi

Daugelio produktų kainoms parduotuvėse nemaloniai stebinant pirkėjus, nepabrangusi liko kiauliena. Visų analizuojamų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo.

Pasak E. Pranckevičiaus, kiaulienos kainų sumažėjimą labiausiai lėmė kiaulių supirkimo kainų kritimas, susidaręs dėl kiaulienos pertekliaus ES rinkoje, užsivėrus kai kurių didžiausių ES kiaulininkystės šalių kiaulienos eksportui į Kiniją.

Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse turėtų sulėtėti, o kiaulienos suvartojimas – sumažėti 0,5 proc.

„Visa tai turės įtakos kiaulienos kainų pokyčiams. Tikimės, kad pavasarį tiek kiaulių skerdenų supirkimo, tiek ir kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos turėtų stabilizuotis“, – sako skyriaus vedėjas.

Statistikos duomenys rodo galvijininkystės sektoriaus stabilumą – galvijų supirkimo kainos pernai lėtai augo. Manoma, kad artimiausiu metu galvijienos produktų mažmeninės vidutinės kainos išliks stabilios, tačiau gali nežymiai didėti.

Prognozės – pesimistinės

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito nežymiai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių gamintojų kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., bet buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.

Gerų žinių vartotojams nėra – padidėjus paukštienos savikainai ir transportavimo kaštams, taip pat didėjant kainoms eksporto rinkose, pavasarį atvėsinto viščiuko broilerio vidutinė mažmeninė kaina Lietuvos rinkoje turėtų padidėti.

„Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.

Sumažėjimas buvo laikinas

Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės  – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.

Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti.

Pernai obuolių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 22,2 proc. didesnė nei prieš metus. Kadangi obuolių derlius dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo mažas, todėl vietinių obuolių prekybos tinklams aprūpinti turėtų užtekti tik iki kovo pradžios. Nors lietuviškų obuolių atsargos jau baigiasi, bet, esant pakankamai jų pasiūlai iš Lenkijos, obuolių kainos parduotuvėse turėtų likti panašios.

Tikriausiai dar ne viršūnė

„Labiausiai gali atpigti elektros energija, nes didžioji dalis elektros energijos Lietuvoje importuojama iš Šiaurės Šalių vadinamosios „Nord pool“ rinkos, ten buvo kosminis kainų šuolis. Praėjusių metų gruodį kainos buvo 5 kartus didesnės nei 2020 m. gruodį. Tam buvo daug priežasčių. Elektros energijos kainos gali kristi, bet kadangi dujos nepigs, trąšos bus brangios, laukų apdirbimas bus brangus, maisto produktai veikiausiai brangs toliau“, –  prognozuoja ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis.

Pricer.lt tyrimas parodė, kad iš 52 prekių pabrango net 39, o tik vienuolika pigo. Kainų stebėtojai tokio masinio maisto produktų brangimo neprisimena.

Metai tikrai buvo sunkūs. Kas neišlaidavo, to pinigai nuvertėjo. Kainos per metus išaugo beveik 10 proc. Ekonomistai teigia, kad tokios infliacijos Lietuvoje dar nebuvo.

Lenktynės su pajamomis

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ir artimiausiu metu kainų mažėjimo tikėtis nereikėtų. Vis dėlto, anot jos, kainų augimą turėtų sušvelninti didesnės pajamos.

„Pagal visų ekonomistų prognozes, vis dėlto pajamų augimas aplenks kainų augimą“, – teigė ji.

„Kainoms augant, reikia išlaikyti žmonių perkamąją galią nemažėjančią. Valdančiosios daugumos įsipareigojimas, kad atlyginimai, pajamos į rankas augtų  greičiau, nei auga kainos“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Ateitis priklausys nuo daugelio dalykų

Seimo Kaimo reikalų pirmininkas

Viktoras Pranckietis

Situacija tikrai nelinksma. Nesu nei būrėjas, nei koks nors stebukladaris, todėl negalėčiau pasakyti, kada ji baigsis. Tai priklausys nuo daugelio dalykų ir ne visi jie priklauso nuo mūsų. Kol kas džiaugiamės pigia kiauliena. Tačiau ir ji gali pabrangti, jei kiaulininkystė nebus remiama  valstybės. Esame pripratę produkcijos kainas vertinti tik parduotuvėse. Tačiau turbūt nedaugelis žino, kad kiaulienos savikaina šiuo metu yra didesnė negu mažmeninė kaina. Viena parduota kiaulė ūkininkui atneša vidutiniškai 40–60 eurų nuostolių. Jei valstybė jų nesubsidijuos, kiauliena neišvengiamai kils. Šiuo metu numatyta paremti nelengvoje situacijoje atsidūrusią kiaulininkystę, gaila, kad viskas užtruko nesutariant dėl kai kurių dalykų Žemės ūkio ir Finansų ministerijose.

2022-02-09

KL, ŽŪM informacija