Gervės, gandrai, žąsys ir varnai – prieš žemdirbį

Nekreipia dėmesio

Tūkstančiai laukinių sparnuočių niokoja ir trypia ištisus hektarus pasėlių, brestantį derlių ne tik pavasarį, bet ir rudenį, tačiau AM į tai nekreipia dėmesio. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus, šis reikalas yra paliktas likimo valiai, ūkininkai suvokia, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. „Neseniai vartydamas dokumentus prisiminiau, kiek daug pastaraisiais metais šiuo klausimu buvome nuveikę, kiek daug laiko sugaišome, kiek aktų su savivaldybės specialistais prirašėme, kiek plotų išmatavome, skaičiavome... Pernai su aplinkos ministru Simonu Gentvilu kalbėjomės. Jis sakė, kad iš vidinių rezervų stengsis rasti lėšų ir sustyguoti kompensavimo tvarką. Tačiau iki šiol nieko nepadaryta. Tiek pati ministerija, tiek S. Gentvilas ten, kur jiems yra įdomu ir kur yra naudinga, pvz., vėjo jėgainės, saulės kolektoriai ir kt., akimirksniu išsprendžia klausimus. O čia... Dešimtmečiais tempiasi. Ministerijos klerkai net sugeba išreikšti savo nuomonę, kad dėl paukščių viskas yra gerai, o kam netinka, tas tegu neaugina nei pupų, nei žirnių, nei tų kultūrų, kurias lesa paukščiai“, – rėžė Z. Aleksandravičius. LŪS vicepirmininkas „ŪP“ sakė nebetikintis, kad ši valdžia kažką pakeis.

Ministerijos žino

Štai sparnuočiai kasmet nusiaubia Lazdijų r. ūkininkų laukus. Tą redakcijai patvirtino ir šio rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė. „Prieš kelerius metus teikėme raštus Aplinkos ministerijai dėl laukinių paukščių padarytos žalos. Tuomet važiavome į laukus, žiūrėjome, fiksavome, skaičiavome, nes norėjome ministerijai parodyti, kad nuostolių iš tikrųjų yra. Prašėme, kad būtų peržiūrėtas kompensavimas, kad būtų įtraukti laukiniai paukščiai. Prašėme, kad į žalos kompensavimo sąrašą būtų įtrauktos laukinės gervės, tačiau iki šios dienos kompensavimo mechanizmų nėra. Galbūt reikia ir vėl bandyti kreipimąsi rašyti, kelti šį klausimą? Juk ministerija tą žino ir garantuoju, kad girdi“, – redakcijai sakė J. Gudeliauskaitė. Lazdijų r. savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja tvirtino, kad dabar statistika apie paukščių suniokotus plotus ir padarytus nuostolius nerenkama ir tai padaryti būtų sudėtinga, nes žmonės, žinodami, kad nuostolių nekompensuos, į savivaldybę nebesikreipia. „Buvome gavę kelis ūkininkų prašymus, buvome net į laukus nuvykę ir juos apžiūrėję, įvertinę, ar tikrai žalą padarė paukščiai. Tačiau kas iš to? Mes ūkininkus galėjome tik informuoti, kad kompensacija nebus mokama“, – paaiškino J. Gudeliauskaitė ir paminėjo, kad rudenį laukiniai paukščiai pradeda darbuotis bulvių laukuose.

Negaišta laiko

Panašiai ŪP kalbėjo ir Pasvalio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Justas Zabėla. „UAB „Sodžiaus rytas“ gervės iškapojo kopūstų galvas, tačiau bendrovė nuostolių nefiksavo. Rugpjūčio mėnesį mus informavo apie tai ir tiek. Juk žalos niekas neatlygina, tai kam gaišti laiką. Bendrovė statė dujines patrankas, kurios šiek tiek gelbėjo ginantis nuo paukščių. Tačiau kaimyninių gyvenviečių žmonės pradėjo skųstis dėl keliamo triukšmo“, – kalbėjo J. Zabėla. Žemės ūkio skyriaus vedėjas svarstė, kas galėtų kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius: medžiotojai ar valstybė? Nuostoliams atlyginti reikalingi nemaži pinigai. „Kompensacijos būtų gerai. Tačiau kaip šį sumanymą įgyvendinti? Čia juk daug mąstyti reikia“, – nuomonę išsakė J. Zabėla.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė taip pat redakcijai dejavo, kad daržininkai kenčia nuo sparnuočių. Gervės snapais iškapoja skyles kopūstų gūžėse. Tačiau ne visi ūkininkai apie tai informuoja, kadangi laukinių paukščių padaryta žala nekompensuojama.

Duomenų neturi

Alytaus r. savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Neringa Radvilavičienė ŪP sakė, kad pranešimų dėl paukščių padarytos žalos neturi. Tačiau bendraudama su ūkininkais girdi, kad yra padidėjusi gervių populiacija. „Tai pakankamai dideli paukščiai, kurie trypia laukus, nemažai nulesa. Dideli žąsų pulkai ant laukų tupia Žuvinto apylinkėse, kai prasideda paukščių migracija. Ūkininkai skundžiasi ir dėl gandrų, kurie sukapoja paruoštus, plėvele apsuktus pašaro ritinius. Tačiau kokiems plotams padaroma žala, duomenų neturime. Nėra žalos skaičiavimo metodikos ir nėra konkretizuota, kas tą žalą turėtų atlyginti. Todėl sunku kalbėti apie žalos skaičiavimo mechanizmą, nes minėti paukščiai nemedžiojami. Pagal dabartinę tvarką, žalą, kurią padaro medžiojami gyvūnai, apmoka medžioklės plotų naudotojai (medžiotojų būrelis). Dėl paukščių padarytos žalos apmokėjimo tikimės pagalbos iš valstybės“, – teigė N. Radvilavičienė.

Laukiniai paukščiai neaplenkia ir uogynų. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė redakcijai sakė, kad sparnuočiai lesa trešnes, vyšnias, šilauoges, braškes. „Augintojai bando gelbėtis specialiomis priemonėmis, tačiau jos šimtu procentu neapsaugo“, – teigė V. Kuliešienė.

Turi argumentų

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė, kad įrangos, skirtos apsaugai nuo laukinių žvėrių ir paukščių, įsigijimui biudžete yra numatyta kukli eilutė. Ar laukinius paukščius atbaidančios priemonės yra veiksmingos? Anot LŪS lyderio, ūkininkai dažniausiai naudoja oro patrankas. Jos veiksmingos būtų tik tuo atveju, jei ūkininkas su patranka keliautų paskui skrendančių paukščių būrį ir stebėtų, kurioje vietoje jie nusileis. Išbaidęs juos, turėtų skubėti iki kito lauko. „Šios priemonės – tai tas pat, kaip kova su vėjo malūnais. Patrankose nėra įmontuotų jutiklių, kurie reaguotų į nusileidusių paukščių pulkus ir tuomet suveiktų. Tokios technologijos kol kas nėra. Beje, atbaidančios priemonės – oro patrankos – kelia didelį garsą, o žmonės, ypač prasidėjus karui Ukrainoje, yra labai jautrūs. Jie jautriai reaguoja į patrankų šūvius, nes šie garsai juos veikia psichologiškai. Todėl dėl šių garsų pasipila skundai, yra buvę ir tokių įrenginių sunaikinimo atvejų. Teoriškai pinigų priemonėms, skirtoms apsaugai nuo laukinių paukščių, tartum yra. Biurokratai galėtų sakyti, kad viskas, kas nuo jų priklauso, padaryta, bet ūkininkai jų nenaudoja. Tačiau ūkininkai turi savo argumentų, kodėl šiomis priemonėmis nesinaudoja“, – paaiškino R. Juknevičius.

Sunkiai skinasi kelią

Kalbėdamas apie paukščių būriavimosi vietas, LŪS pirmininkas paminėjo, kad jos kinta. Pastebima, kad jei sparnuočiai įprastoje vietoje neranda maisto, paskrenda šiek tiek toliau. Todėl žala juntama visur, ji kasmet didėja. Vis didesnę žalą daro ir saugomi paukščiai – gervės. „ŽŪM ir AM rajonuose turi valdiškų institucijų, tarnybų,  yra Statistikos departamentas, tačiau kai diskutuojame apie laukinių paukščių daromą žalą, jie niekada neturi skaičių. Todėl, kai mes sakome, kad turime didelę problemą, jie sako, kad neturi skaičių. Taip neturėtų būti. Objektyvu yra tai, kad žala yra didelė“, – tvirtino R. Juknevičius.

Redakcijos pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią laukinės faunos reguliavimo įstatymai. „Mūsų šalyje vyrauja teisinis vakuumas. Neturime tokių teisės aktų projektų, kurie reguliuotų santykius, kaip įprasta senose demokratinėse šalyse. Tačiau turiu viltį, kad subręsime ir kaip demokratinė šalis turėsime normalius įstatymus. Deja, negaliu pasakyti, kada tai įvyks“, – ŪP sakė R. Juknevičius.

Siūlė, bet nepritarė

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 111, 2023 m. spalio 3 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.