Gitanas Nausėda: netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis

„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos prioritetų ir poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.

„Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo“, – pridūrė jis.

Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų.

Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai. Lietuva ketina 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasak G. Nausėdos, jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos, o sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.

Ragino padėti šeimoms, institucijas – taupyti

Šalies vadovas dar kartą paragino įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį vaikus auginančius šeimoms kartu su mokesčių pertvarka.

„Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat siūlo ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui.

G. Nausėdos teigimu, mokesčių reforma turi padėti užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą, tačiau ar ji bus sėkmingi, priklauso nuo kelių dalykų.

Jis paragino valstybės institucijas atidžiau leisti pinigus.

„Valstybei kreipiantis į žmones, vertėtų kritiškai pažvelgti ir į save. Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu?“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, taip pat svarbu, kad pokyčiai neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms.

Kaip rašė BNS, Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai numato nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimus, tris progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, 1 proc. punktu didinamą pelno mokestį, dalies draudimo sutarčių apmokestinimą, pridėtinės vertės mokesčio tarifų pakeitimus, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Dėjo viltis į Regionų ministeriją

Dėmesį regionams metiniame pranešime skyręs prezidentas sakė, kad Vyriausybės nebūdavo linkusios tesėti pažadų savivaldai, neveikė sistemiškai, vykdė viena kitai prieštaraujančias reformas.

Pasak jo, tai lėmė, kad „paslaugos vis labiau tolo nuo žmonių“, o Europos Sąjungos lėšos nebuvo investuojamos efektyviai.

Visgi šalies vadovas teigė matantis, kad regioninė politika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tvirtino tikintis, jog jo idėja steigti Regionų ministeriją pasiteisins tolygiai regionų plėtrai.

„Vyriausybės ryžtas imtis konkrečių regioninės politikos formavimo darbų suteikia vilties, kad pasinaudosime bene paskutine galimybe reikšmingai sumažinti regioninę atskirtį“, – sakė G. Nausėda.

„Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas. Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad Vyriausybė ketina įsteigti Regionų ministeriją kitų metų viduryje.

Autorius Saulius Jakučionis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.