Graži veja reikalauja priežiūros

Lietuvos gyventojams jų namus supanti veja yra ne tik vienas iš aplinkos elementų. Tiesa, nemažai žmonių prisipažįsta, kad jų veja niekada nebūna verta pasigėrėjimo. Ekspertai tikina, kad nepriekaištinga veja gali augti bene kiekviename sode ar kieme – svarbu laikytis pagrindinių jos priežiūros principų.

Nebūtinai kartą per savaitę

Pasak sodininkystės ekspertės dr. Ingės Auželienės, kad veja būtų nepriekaištinga, svarbu dažnai ją pjauti.

„Tai – pagrindinė sąlyga, kad veja būtų vešli. Dažnai pjaunama veja yra skatinama plėstis, o velėna – tankėti. Kartais klaidingai manoma, kad norint paskatinti vejos tankėjimą reikia ją pjauti rečiau. Tačiau jei žolė pjaunama nedažnai ir perauga, veja ne tankėja, o atvirkščiai – tik retėja“, – pabrėžia dr. I. Auželienė.

Kaip dažnai reikia pjauti veją, priklauso nuo žolės augimo greičio. „Husqvarna“ vejapjovių ekspertas Simas Bairašauskas sako, kad Lietuvoje daug kas laikosi principo pjauti veją kartą per savaitę, tačiau toks dažnis nebūtinai visada tinkamas.

Priklauso nuo orų

„Jei oras šiltas ir lietingas, veja patręšta, ji auga labai greitai, tad vos po savaitės veja gali būti labai aukšta ir labiau priminti pievą, o ne veją. Kai laikosi sausra, o veja papildomai nelaistoma, natūralu, kad ji augs lėčiau, pjauti reikės rečiau. Todėl visada reikia atsižvelgti į žolės augimo spartą, o ne į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio pjovimo. Norint nepriekaištingos vejos, gali tekti ją pjauti du ar net tris kartus per savaitę“, – pasakoja S. Bairašauskas.

Pjaunant veją paprasta vejapjove, S. Bairašauskas pataria nepjauti daugiau nei trečdalio esamo žolės aukščio, ypač kai oras sausas, o veja nėra papildomai laistoma. Nupjovus žemiau, saulė labiau kepins ir džiovins dirvos paviršių, šaknims bus sudarytos ne itin palankios sąlygos ir veja gali pradėti skursti, nustoti augti.

Svarbu tręšti ir laistyti

Dr. I. Auželienė pataria nepamiršti reguliariai tręšti veją. Jei ji pjaunama dažnai ir yra surenkama, kartu su nupjauta žole iš vejos pašalinama nemažai maisto medžiagų. Tad norint nepriekaištingos vejos, schema „pjauti-tręšti“ yra būtina.

„Ne mažiau svarbu yra ir veją laistyti. Jei sausos vasaros, o dirvožemis yra pralaidesnis, greičiau išdžiūvantis, tai be papildomo laistymo neįmanoma, kad veja visą laiką būtų ideali, net jei bus dažnai pjaunama ir tręšiama.

Universalaus ir vieno patarimo, kaip dažnai laistyti veją, taip pat nėra. Reikėtų atsižvelgti į vejos išvaizdą, dirvožemio būklę ir meteorologines sąlygas. Apie vandens trūkumą veja paprastai praneša pamažu keisdama spalvą iš sodrios į šviesiai žalią, kol galiausiai veja pradeda gelsti. Trūkstant drėgmės, žolės lapeliai gali susiraityti, susiraukšlėti, ji lėčiau atsigauna užminta ar prispausta. Pradėjusią džiūti veją patariama laistyti ilgiau ir gausiau, kad dirva prisigertų vandens ir žolės šaknynas nepradėtų kilti į dirvos paviršių ieškodamas drėgmės.

Sunkiai įveikiamas priešas

Dar vienas tobulos vejos priešas yra samanos ir plačialapės piktžolės. S. Bairašauskas sako, kad nepageidaujamų augalų atsikratyti vejoje dažniausiai stengiamasi naudojant specialius cheminius preparatus, o kai kuriais atvejais tiesiog ravint.

„Bėda, kad net ir nupurškus ar išravėjus veją piktžolės po kurio laiko vėl pasirodo, nes jų sėklų atneša vėjas ar paukščiai, be to, gali būti nevisiškai sunykęs jų šaknynas ir augalas atauga.

Veją pjaunant nuolat, vos išdygusios nupjaunamos ir piktžolės, jos nespėja išaugti, subrandinti ir išbarstyti sėklų, galiausiai piktžoles ar bent jų dalį nustelbia sustiprėjusi veja.

KL informacija