Žiemos pabaigoje Kauno botanikos sodas pasipuošė egzotišku gražuoliu – pražydo leopardinis amorfofalas. Apie retą augalą pasakoja oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.
Įspūdingas žiedynas Leopardinis amorfofalas Kauno botanikos sode auginamas jau seniai. Pasak dr. Juditos Varkulevičienės, jo „krikštatėviu“ galima laikyti buvusį ilgametį botanikos sodo direktorių Aloyzą Budriūną. Jis pasakodavo bendradarbiams apie egzotišką augalą, kurio didelių gumbų užaugino namuose. A. Budriūno užauginto amorfofalo gumbas svėrė 12 kg, vėliau jis skilo pusiau, bet nežuvo, toliau augo kaip du savarankiški augalai. Botanikos sode amorfofalai pradėti auginti nuo mažų gumbelių. Per 2–3 metus jie pasiekia 0,5–1 kg svorį. Tik tada galima tikėtis žiedų. Vienas gumbas išleidžia įspūdingą žiedyną, kurio aukštis 1,5–2 metrai. Leopardinio amorfofalo žiedynas panašus į kalijos. Amorfofalai – aroninių šeimos, kurioje yra per 100 rūšių, augalų gentis. Tik trijų rūšių augalai auginami namuose. Žydi 1–2 savaites (jei šilčiau, žydėjimo laikas trumpesnis, jei vėsiau – ilgesnis).
Vasarą sodinamas lauke „Pavasarį po šalnų gumbą išnešame į lauką ir sodiname trąšioje žemėje. Geriau jį užkasti giliau, kad užaugtų mažiau „vaikučių“. Dalį gumbo palikus paviršiuje, jų priauga daug, augalas jiems išeikvoja visas jėgas ir nežydi“, – sako J. Varkulevičienė. Per vasarą gumbą galima auginti ir vazone, bet tada substratą būtina papildomai tręšti. Gumbas išleidžia vieną plunksniškos formos, iki metro ilgio lapą. Rudenį jis sunyksta. Prieš šalnas gumbą reikia iškasti, nuvalyti žemes, nupjauti „vaikučius“ ir laikyti sausai patalpoje. Nuo Naujųjų metų gumbas pradeda leisti daigą – laikas sodinti į vazoną, pastatyti šviesioje, šiltoje vietoje. „Leopardinį amorfofalą auginti namuose nėra malonu, nes žiedas skleidžia stiprų atstumiantį kvapą. Jis dar labiau sustiprėja, kai šviečia saulė. Pūvančios mėsos kvapu augalas vilioja museles, kurios apdulkina žiedą. Kadangi pas mus tokių muselių nėra, amorfofalas sėklų neužaugina“, – teigia J. Varkulevičienė. Leopardinis amorfofalas Kauno botanikos sode žydi antrus metus – išskleidžia 5–7 žiedynus. Amorfofalai – atogrąžų ir paatogrąžio klimato augalai, natūraliai augantys nuo Vakarų Afrikos iki Ramiojo vandenyno salų. Dauguma amorfofalų rūšių yra endeminės. „Vieni įspūdingiausių aroninių šeimos augalų – didieji amorfofalai, kurie labai populiarūs Didžiosios Britanijos botanikos soduose“, – sako J. Varkulevičienė. Jų gumbai užauga iki 50 kg. Didžiojo amorfofalo žiedynai yra patys didžiausi pasaulyje. Jie skleidžia dvėsenos kvapą, todėl augalas dar vadinamas dvėsenos gėle ar lavongėle. Šie augalai kultivuojami botanikos soduose ir privačiose kolekcijose visame pasaulyje. Didžiojo amorfofalo žiedynas gali pasiekti 3 metrų aukštį. Kvapą skleidžiančią burbuolę supa papėdlapis, kuris atrodo kaip milžiniškas vainiklapis. Šio augalo papėdlapis iš išorės yra žalios spalvos, o viduje tamsiai violetinės ir labai raukšlėtas. Burbuolė – tuščiavidurė, jos forma primena prancūzišką batoną. Žiedyno viduje yra dvi eilės smulkių žiedų. Viršutinėje eilėje – vyriškieji žiedai, apatinėje – ryškūs raudonai oranžinės spalvos moteriškieji. Žydėdama burbuolė pasiekia žmogaus kūno temperatūrą, dėl šilumos dar smarkiau sklinda kvapas. Šiluma suklaidina ir vabzdžius: sukuriama iliuzija, kad augalas tikrai yra dvėsena. Kai žiedas nuvysta, lieka vienas stiebas, kurio aukštis būna kaip nedidelio medžio. Viršutinėje dalyje jis išsišakoja į daugybę lapų. Lapų struktūra gali siekti 6 metrus aukščio ir 5 metrus pločio. Kiekvienais metais stiebas apmiršta ir augalas ilsisi keturis mėnesius.
Rita Šemelytė