Grėsmė privertė pasirūpinti medikų socialinėmis garantijomis

Visame pasaulyje plintant koronavirusui (COVID-19), daugėjant susirgimų ir mirčių, mirtinai pavojingas virusas neaplenkė ir Lietuvos. Susirgusiųjų skaičius pamažu auga ir mūsų šalyje. Su užsikrėtusiais žmonėmis pirmiausia susiduria medikai, kurie rūpinasi susirgusiųjų izoliavimu ir gydymu rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Naujai atsiradęs koronavirusas buvo įtrauktas tik į pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, o valstybės draudimą ar kompensacijas susirgus, mirus nuo užkrėtimo gauna tik medikai, susiduriantys su ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąraše esančiais susirgimais. Ilgai reikalavę daugiau socialinių garantijų, medikai šeštadienį pagaliau išgirdo – COVID-19 bus įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

Mirtina grėsmė gydant ligonius

Žinią, jog COVID-19 bus įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, premjeras Saulius Skvernelis pranešė šeštadienį, skelbdamas apie karantino įvedimą Lietuvoje.

Iki šiol ypač pavojingų ligų sąraše buvo vos kelios ligos, tokios kaip maras, cholera, ebolos virusas, raupai, geltonoji karštligė. Tačiau pavojingų ligų sąraše yra daugiau kaip 80 ligų, tarp jų sezoninis gripas, tymai, virusinės žarnyno infekcijos ir kt.

Matydami kitų šalių, kuriose koronavirusas išplitęs, patirtį, kad medikai dėl šio viruso labai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, net užsikrečia ir miršta, Lietuvos medicinos darbuotojai, nerimaudami dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei prašė daugiau socialinių garantijų, kad valstybė adekvačiai įvertinti jų darbo pavojingumą, nes tai – vienintelė profesinė grupė, kuri negali išvengti koronavirusu užsikrėtusių žmonių, tiesiogiai su jais kontaktuoja.

Nesulaukdamas valdžios sprendimų, Seimo narys Algirdas Sysas dar kovo 2 dieną užregistravo įstatymo pataisą, suteikiančią valstybės garantijas, tai yra papildomą draudimą ir kompensacijas netekus sveikatos ar mirus medikams, kurie dirba su pacientais, užsikrėtusiais ar galimai užsikrėtusiais koronavirusu.

„Įstatymo projektą norėjau dar anksčiau registruoti, bet laukiau, ką nuspręs sveikatos apsaugos ministras, nes į jį jau buvome keletą kartų kreipęsi, ragindami imtis veiksmų apsaugoti medikus, bet kai pamačiau, jog koronoviruso sukeliamą COVID-19 ligą įrašė tik į pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, užregistravau įstatymo pataisą. Nuo medikų darbo ir pasiaukojimo dažnai priklauso, kaip ir ar bus suvaldytas koronaviruso plitimas.

Gydytojai dirbdami su užsikrėtusiais žmonėmis jaustųsi saugiau, psichologiškai tvirčiau, jei valstybė adekvačiai vertintų jų darbo pavojingumą. Medikas turi žinoti, kokios būtų socialinės garantijos, jei jis, vykdydamas savo pareigą, suserga arba net miršta. Noriu tikėti, kad nė vieno tokio atvejo nebus, bet žmogus, kuris mus gydo, eidamas į židinį arba susidurdamas su nežinoma liga, turėtų tam tikras garantijas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė parlamentaras A. Sysas.

Pasak parlamentaro, nuo naujojo koronaviruso miršta ne tik pacientai, bet ir medikai, kuriems turi būti garantuojama, kad valstybė pasirūpins papildomu draudimu ir kompensacijomis darbuotojui mirus ar netekus sveikatos, teikiant medicinos pagalbą ligoniams, kaip tai garantuoja įstatymas medikams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis.

Dabar įstatymai numato, kad ypač pavojingomis ligomis sergantiems pacientams paslaugas teikiantys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai darbingumo netekimo atvejais draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Draudimo suma lygi šių darbuotojų paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet negali būti didesnė kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, šiuo metu – apie 29 tūkst. eurų. Draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos, kuri yra ypač pavojinga užkrečiamosios ligos židinyje.

Nepamatuotas delsimas 

Maksimalių socialinių garantijų medikams reikalavo profesinės sąjungos. Jos atkreipė dėmesį, jog medikai yra vienintelė profesinė grupė, kuri negali išvengti COVID-19 sergančių žmonių, dalis jų privalo tiesiogiai kontaktuoti su sunkiausiai sergančiais ir labiausiai užkrečiamais pacientais, bent keletą valandų per dieną praleisti infekuotose patalpose.

„Kreipėmės su prašymu, kad teisinė bazė būtų sutvarkyta taip, kad sveikatos priežiūros specialistai patirtų kuo mažiau tiek finansinių, tiek moralinių nuoskaudų. Kai COVID-19 infekcija buvo įrašyta į pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, socialinės garantijos, tarp jų ir draudimas, turėjusiems tiesioginį kontaktą su ligoniais ir nuo jų užsikrėtusiems medikams būtų netaikomos. Medikai yra pasirengę atlikti savo pareigą suteikti medicininę pagalbą naujuoju virusu užsikrėtusiems gyventojams, tačiau jautė nerimą ir dėl savo pačių likimo,“ – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.  Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, infekcijos pavojingumą nustato specialistai. „Infekcija ypač pavojinga gali būti pripažįstama ne dėl politikų, profsąjungų norų ir vertinimų, o pagal medicininius kriterijus, pagal infekcinio susirgimo greitį, mirtingumą ir kt. Tai medicininis, ne profsąjunginis ar politinis terminas. Tą nusprendžia infektologai specialistai, kurie vertina užkratą kaip infekciją. Koronavirusas nėra pripažintas ypač pavojinga užkrečiamąja liga, tačiau jei infektologai ateityje nuspręstų kitaip, tuomet ministerija inicijuotų reikalingus pakeitimus“, – dar praėjusį ketvirtadienį teigė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Tą pačią dieną Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos paskelbė kreipimąsi „Dėl socialinių garantijų medikams dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais“.

„COVID-19 epidemija tapo iššūkiu viso pasaulio bendruomenėms. Dar sausio 30-ąją Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 epidemiją tarptautinio masto problema. Nuo to laiko situacija pablogėjo, kovo 11-ąją paskelbta COVID-19 pandemija. Iki šiol Lietuva dar nėra ženkliau paveikta šios pandemijos, tačiau modeliuojant net optimistiškiausius scenarijus reikšmingo COVID-19 išplitimo Lietuvoje atmesti negalima. Dalis Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų jau dirba pavojingomis sąlygomis ir neišvengiamai tokių medikų bus vis daugiau. Mes, Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos, pabrėžiame, kad pandemijos paveiktų šalių sveikatos priežiūros sistemos patiria didžiulį krūvį, o sveikatos sistemos darbuotojai – riziką savo sveikatai ir gyvybei“, – teigiama kreipimesi.

Medikų organizacijos atkreipia dėmesį, jog susirgus vienam medikui, besirūpinančiam užsikrėtusiųjų sveikata, sveikatos sistema patiria dvigubą krūvį – netenkama vieno darbuotojo, galinčio pasirūpinti infekuotais pacientais, ir pačiam darbuotojui prireikia kitų medikų pagalbos.

Kviesdami visuomenę ir atsakingas institucijas tinkamai įvertinti beprecedentę, vienai profesinei grupei kylančią grėsmę ir atsižvelgti į sveikatos apsaugos darbuotojų reikalavimus, medikams atstovaujančios organizacijos rei- kalauja užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis (COVID-19 liga) ar vykdantys epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, būtų draudžiami ir jiems visa apimtimi būtų taikomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 bei 33 straipsniai. Medikų tvirtinimu, sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems laikiną nedarbingumą sukėlė priežastys, susijusios su profesinių pareigų atlikimu, besirūpinant COVID-19 infekuotu pacientu, laikinojo nedarbingumo metu turi būti mokama 100 proc. jų darbo užmokesčio.

„Mes, Lietuvos medikai, esame pasiryžę teikti besąlygišką ir profesionalią pagalbą, tačiau pabrėžiame, kad kokybiškiausias paslaugas gali suteikti tik saugiai besijaučiantis, motyvuotas darbuotojas. Kviečiame visas atsakingas institucijas nepamiršti pasirūpinti tais, kurie kasdien rūpinasi mūsų pacientais“, – teigiama medikams atstovaujančių organizacijų kreipimesi.

Besikeičiant situacijai, kasdien Lietuvoje registruojant vis naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, didėjant grėsmei medikų sveikatai ir gyvybei, medikų organizacijos, specialistai infektologai įtikino Vyriausybę COVID-19 įtraukti į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

Šeimos gydytojai ragina likti namuose

Siekdami apsaugoti žmonių sveikatą, užkirsti kelią koronaviruso plitimui, medikai keičia pirminės sveikatos priežiūros centrų, šeimos gydytojų ir slaugytojų darbo metodus. Paskelbus karantiną Lietuvoje, šeimos gydytojai ir slaugytojai į gyventojus kreipiasi atviru laišku, ragindami likti namuose.

Medikai informuoja:

•  Konsultacijos su šeimos gydytojais ir slaugytojomis bus vykdomos nuotoliniu būdu – naudosime telefonines konsultacijas. Tik su šeimos gydytojo leidimu bus galima atvykti į pirmines paslaugas teikiančią įstaigą. Gydytojas ar slaugytoja dėl būtino vizito į įstaigą jums perskambins ir kartu nuspręsite dėl tolimesnių veiksmų.
•  Registruotis galėsite gydytojo nuotolinei konsultacijai.
•  Nuolat vartojamų vaistų receptai ir medicinos priemonės bus pratęsiamos nuotoliniu būdu.
•  Nedarbingumo pažymėjimai dėl karantino, traumos ar ligos bus išduodami nuotoliniu būdu.
•  Profilaktinės sveikatos patikros atidedamos.
• Dėl planinių skiepijimų visų pirma būtina susisiekti su šeimos gydytoju.
• Laboratoriniai tyrimai bus atliekami tik šeimos gydytojo sprendimu ir tik tiems, kam būtina.
• Planinės gydytojų specialistų konsultacijos atidedamos arba organizuojamos nuotoliniu būdu. Tik su gydytojo leidimu ir konkrečiu nustatytu laiku bus galima atvykti į įstaigą.
• Planinės operacijos atidedamos.

„Norime nuraminti, kad šeimos gydytojai ir slaugytojos suteiks visą Jums reikalinga pagalbą ir užtikrins reikalingas paslaugas tęstinei jūsų sveikatos priežiūrai. Dėl jūsų pačių saugumo skatiname likti namuose. Mūsų tikslas – jūsų ir jūsų artimųjų sveikatos išsaugojimas!“ – taip į savo pacientus kreipėsi medikai.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė