Griaunami ES bendrosios žemės ūkio politikos pamatai

– Nuo 2028 m. laukia didžiulis pokytis. Iš esmės keičiasi europinio finansavimo mechanizmas – naikinami iki šiol buvę atskiri BŽŪP fondai ir atsiranda naujas grandiozinis – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondas. Tai vyksta, regis, lengva ranka – vienus fondus uždarome, įsteigiame naują, o kaip teisinis pagrindimas, ar čia viskas aišku?

– (E. P.) Kad būtų galima aiškiau atsakyti į šį klausimą, reikia pradėti iš toliau. Patirtis parodė, kad negalima aklai už gryną pinigą priimti visų Briuselio argumentų. Dar 2012 m. po ilgai trukusio mūsų susirašinėjimo ir Europos ombudsmeno įsikišimo ES institucijos turėjo ištaisyti klaidą – pakeisti Tarybos reglamento 1698/2005 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai“ 2 preambulėje pateiktą klaidingą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) citatą, kuri originale atrodė taip: „Pagal Sutartį, kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus, būtina atsižvelgti į žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir struktūrinių bei gamtinių įvairių kaimo vietovių skirtumų.“ Klaidų taisyme buvo įrašyti žodžiai „žemės ūkio regionų“ vietoje žodžių „kaimo vietovių“ – taip nurodoma Sutarties dėl ES veikimo 39 str. (2) (a) punkte. Skirtumas tarp šių sąvokų – milžiniškas ir tai turėjo lemti visiškai kitokį šio teisės akto taikymo pobūdį. Tačiau kitose reglamento teksto vietose taip ir liko įrašytos „kaimo vietovės“, o ne „žemės ūkio regionai“. Nepaisant sutarties teksto nuostatų, matyt, traukinys 2012 m. jau buvo per toli nuvažiavęs.

Panašu, kad EK, siūlydama vietoje esamų įsteigti naują, jungtinį fondą, vėl stato traukinį mažų mažiausiai ant kvestionuojamos krypties bėgių. Ir vėl susiduriame su „įdomiai“ pateikiamomis sutarties nuostatomis.

– (J. S.) EK pasiūlymo aiškinamojo memorandumo teisiniame pagrindime ir Europos Parlamento (EP) ir Tarybos reglamento projekto 11 preambulėje cituojamas SESV 177 straipsnio pirmosios pastraipos pirmasis sakinys: „SESV 177 straipsnyje nustatyta, kad „EP ir Taryba nustato struktūrinių fondų uždavinius, prioritetinius tikslus ir sąrangą, galinčią apimti ir fondų grupavimą“. Iš pateiktos citatos susidaro įspūdis, kad SESV paminėtas fondų grupavimas reiškia fondų sujungimą – to ir siekiama EK naujojo finansinio laikotarpio pasiūlymu. Tačiau antrasis šios pastraipos sakinys, atrodo, tokių prielaidų daryti neleidžia. Jame nurodoma: „Ta pačia tvarka taip pat nustatoma jiems taikytinos bendros taisyklės ir nuostatos, reikalingos jų veiksmingumui ir fondų koordinavimui tarpusavyje (angl.  with one another) bei su kitais esamais finansiniais instrumentais.“ Juk sujungus kelis fondus į vieną, nebėra ką koordinuoti tarpusavyje.

Tačiau tuo klausimai EK nesibaigia. SESV 162 straipsniu įsteigiamas Europos socialinis fondas, 177 straipsnio antra pastraipa – Europos sanglaudos fondas. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas minimas SESV 175 ir 178 straipsniuose. Įsivaizduokime ES pilietį, kuris, sakykime, 2030 m. pasiskaitęs SESV tekstą, pabandytų susiieškoti informacijos apie juos žemesnės hierarchijos ES teisės aktuose. Jų 2030 m. tiesiog nebebus. Ar tuomet ir vėl beliks pamojuoti kažkur horizonte tolumoje nupuškavusiam traukiniui? O ką jau bekalbėti apie decentralizaciją...

– Atsiskleidžia tiesiog išskirtinė situacija. Ką turėtume daryti?

– (E. P.) Taip. Panašu, kad esame lūžio taške. Kalbant apie BŽŪP finansavimą ateityje, SESV garantuotų ES finansinių įsipareigojimų BŽŪP praktiškai neliktų. Viskas priklausytų nuo kažkieno geros valios, kokio storumo riekė bus atriekta iš bendro kepalo, o gal pabarstyti tik trupiniai. Jau nekalbant apie pažadėtą artėjimą prie ES senbuvių išmokų dydžio ar nors prie 90 proc. ES išmokų vidurkio. Beje, dėl neribojamų valstybių narių bendrojo finansavimo galimybių neturtingų šalių žemės ūkis gali būti nušluotas, ypač jeigu geografinėje kaimynystėje klesti ambicingi kaimynai.

Todėl LŽŪBA kreipėsi į KRK ir FM, prašydama stabdyti EK pasiūlymo nuostatų nagrinėjimą, kol nebus pateiktas kompetentingas šios situacijos teisinis įvertinimas. Galbūt paaiškės, kad išsakytiems nuogąstavimams nėra pagrindo. Tačiau išvados gali būti ir priešingos.

– Kaip manote, ar bus įsiklausyta į LŽŪBA prašymą teisiškai įvertinti tokią padėtį ir sustabdyti EK pasiūlymo nuostatų nagrinėjimą?

– (J. S.) Sunku pasakyti, kaip bus. Asociacija raštu išdėstė ne kažkokias abstrakčias baimes, bet įvardijo konkrečias, kvestionuojamas aplinkybes. Jokio šių aplinkybių aptarimo EK pasiūlymo aiškinamajame memorandume nėra. Todėl tai kelia pagrįstų ir logiškų klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta.

– Tai turėjo įžvelgti ir kitos ES valstybės narės, COPA ir COGECA organizacijos. Ar šios ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos bei kitų šalių ūkininkų bendruomenės kelia šią problemą?

– (J. S.) Atrodo, kad šioje srityje esame pionieriai. Bet prisiminkite, kad teisines procedūras ir dėl tiesioginių išmokų moduliacijos, kuriomis buvo siekiama panaikinti EK sprendimus, vykdė tik LŽŪBA, atstovaudama ne tik žemės ūkio įmonėms, bet ir ūkininkams. Apie kitų ES valstybių narių žemdirbių savivaldos organizacijų veiksmus girdėti neteko. Nors išmokų moduliacija buvo pritaikyta visų ES naujųjų valstybių narių žemdirbiams.

– Gal savo įžvalgomis pasidalysite ar jau pasidalijote su COPA ir COGECA?

– (E. P.) Taip. Įžvalgomis asociacija pasidalijo su COPA ir COGECA sekretoriatu ir kolegomis iš kitų valstybių narių.

– Kokių rezultatų galėtume tikėtis, jeigu ši teisinė problema ES būtų plačiau keliama?

– (E. P.) Kodėl sakote „jeigu“? Sunku įsivaizduoti, kad teisinės valstybės principus gerbiančioje ES į tokius esminius klausimus galėtų būti neatsakyta. Žinoma, galima klausimo neišgirsti, problemos nematyti. Tikėsimės, kad taip neatsitiks. Būtina, kad tai įvertintų kompetentingi teisininkai, Seimo KRK, Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų komitetai ir pateiktų oficialią, viešą išvadą.

Šalutiniu teigiamu rezultatu reiktų laikyti ir tai, kad, išgirdę Briuselio skelbiamą žinią, Lietuvoje atprastume pamaldžiai sudėti rankas ir imtume raitytis rankoves. Ir kuo aukščiau.

Redakcijos ir pexels.com nuotraukos

EK iliustracija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.