Grikiai darže – vertingas maistas ir ekologiška trąša dirvai

Užauginti paprasta

Sėjamieji grikiai (Fagopyrum esculentum Moench) yra šilumamėgiai augalai, tad sėjami gegužės pabaigoje, kai praeina šalnų pavojus. Jie auga ir žydi iki pat šalnų. Drėgnais metais gali užaugti iki 1,5–1,8 m aukščio ir net aukštesni, sausringais metais būna perpus žemesni – iki 60–70 cm.

Sparčiausiai auga pirmoje vasaros pusėje. Iki vidurvasario stiebdamiesi aukštyn, grikiai kartu ir šakojasi, suformuoja daug lapų ir žiedynų, todėl per gana trumpą laiką (pusantro mėnesio) 1 kv. m užaugina 2–3 kg masės.

Kadangi grikiai šaknimis geba iš dirvožemio pasisavinti fosforą ir kalį, jie pakankamai gerai užauga nederlinguose dirvožemiuose, kuriuose kiti augalai stokoja maisto medžiagų ir prasčiau auga. Šie augalai gali būti auginami ekologiškai, nenaudojant trąšų ir cheminių apsaugos priemonių.

Grikiai – fitosanitariniai augalai

jų šaknys pasižymi alelopatinėmis savybėmis: išskiria chemines medžiagas, kurios kitus augalus veikia neigiamai, todėl gali slopinti piktžolių augimą. Be to, piktžoles stelbia ir patys, kadangi greitai suveša. Jei tarpai tarp eilučių 20 cm, tai juos visiškai uždengia jau po mėnesio.

Grikius nupjovus vasaros viduryje, jie iki rudens atželia. Nors užauga nedaug masės, tačiau, ją įterpus į dirvožemį kaip žaliąją trąšą, dirvožemis papildomas organine medžiaga. Taip pagerinamas dirvožemio derlingumas.

Grikių žiedai išskiria daug nektaro, juos gausiai lanko bitės. Į daržą priviliotos bitės apdulkina ir kitus augalus (agurkus, moliūgus, cukinijas) ir jie užmezga daugiau vaisių.

Norint prisidžiovinti grikių žiedų ar lapų arbatoms, reikėtų tai daryti liepą, kol jie gausiai žydi.

Grūdams grikius reikėtų auginti per vasarą, nes jų vegetacijos periodas nuo sudygimo iki grūdų subrendimo trunka apie 90 dienų. Savo užaugintus grikių grūdus galėsite naudoti maistui. Tik namų sąlygomis sunku pašalinti grūdų lukštus, nes jie tvirtai laikosi. Todėl šiuos grūdus geriau naudoti daigams užsiauginti, palikti sėklai.

Grikių biocheminė sudėtis leidžia juos naudoti itin įvairiai: grūdai vertingi žmonių ir naminių gyvūnų racione, biomasė naudojama farmacijoje ir kitose pramonės šakose. Pastaruoju metu padidėjo sveiko maisto ir ekologiškų produktų paklausa, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš grikių.

Pagerina dirvą

Ne mažiau vertingi ir grikių daigai – aminorūgščių kiekis juose yra net 4 kartus didesnis negu grikių kruopose.

Be aminorūgščių, grikių daiguose daug rutino ir vandenyje tirpių vitaminų (B 1 , B 6 ir C). Be to, vitamino C grikių daiguose netgi daugiau negu grūduose.

Grikių lukštai, kuriuose yra melanoidinų, pektinų, organinių rūgščių, aminorūgščių, fenolinių junginių, naudojami mineralinių trąšų gamyboje. Iš jų gaminamas potašas (kalio karbonatas) ir preparatas fenomelanas, kuris mineralines trąšas papildo vandenyje tirpiomis ir lengvai augalų pasisavinamomis, biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Vienintelė problema, kad grikių lukštai labai sunkiai atsiskiria nuo branduolių. Jie gaunami pramoniniu būdu perdirbant grūdus į kruopas. Tam reikalingi specialūs įrenginiai (pragarintuvai, džiovyklos, lukštentuvai, išsijojimo mašinos).

Užsiauginus grikių grūdų darže, dažniausiai lieka šiaudų, kuriuos galima kompostuoti, susmulkinus įterpti į dirvožemį arba sudeginti ir jų pelenus panaudoti trąšai.

Žiedai, lapai ir daigai praturtins maistą

Grikių biomasėje (žieduose, lapuose, stiebuose) gausu fenolinių junginių. Šie biologiškai aktyvūs junginiai labai naudingi žmogaus sveikatai. Vienas svarbiausių fenolinių junginių grikių biomasėje – rutinas. Jis pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, mažina aterosklerozės riziką, kraujagyslių trapumą, žmogaus organizmą apsaugo nuo laisvųjų radikalų žalos.

Didžiausi rutino kiekiai susitelkę lapuose. Pavyzdžiui, grikių kruopose rutino yra 230 mg kg-1, o lapuose – apie 10 kartų daugiau, t. y. 2700 mg kg-1. Grikių žiedynuose ir lapuose rutino aptinkama daugiau negu stiebuose.

Rutino kiekis biomasėje priklauso ir nuo grikių vystymosi tarpsnio. Biomasėje daugiausia rutino būna, kai augalai pasiekia masinio žydėjimo tarpsnį. Vėliau, grūdams bręstant, rutino kiekis biomasėje pradeda mažėti.

Savame darže užsiauginus grikių, galima prisidžiovinti žiedų ir lapų, kurie, pasitarus su gydytoju, gali būti naudojami arbatai. Daigai galėtų būti papildomas naujas ingredientas gaminant kokteilius, salotas, sumuštinius.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos ir 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.