Grikių plotams traukiantis supirkimo kainos trepsi vietoje

Dzūkai liko šešti

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet grikių pasodinta 37 779,32 ha, arba beveik 8 tūkst. ha mažiau nei praėjusiais metais, o, palyginti su 2022 m., jų plotai sumažėjo daugiau kaip 14 tūkst. ha. Daugiausia grikių Lietuvoje buvo auginta 2017 m. (64 543,19 ha), o mažiausia – 2019 m. (28 639,34 ha).

Daugiausia grikių pasėlių deklaruota Šalčininkų r. savivaldybėje – 5 673,12 ha. Toliau rikiuojasi Rokiškio r. – 4 673,45 ha, Švenčionių r. – 4 167,15 ha. Nors tradiciškai manoma, kad grikiai yra dzūkiška kultūra, Varėnos r. savivaldybė, kurioje auginama 2 945,63 ha grikių, liko šeštoje vietoje. Ją aplenkė Trakų (3 095,37 ha) ir Anykščių r. (2 981,63 ha) savivaldybės.

Nelabai geri metai

„Rekordų šiais metais nėra, iš geresnių plotų rajono ūkininkai surenka apie 1 t/ha. Prastesniuose laukuose – apie 500–600 kg/ha“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Šalčininkų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stanislavas Lebedis.

Jo teigimu, tai, kad Šalčininkų r. savivaldybėje yra didžiausi grikių plotai, lemia nenašios žemės, santykinai nedidelės auginimo sąnaudos ir grikių paklausa, nes ūkininkai beveik neturi problemų juos realizuodami. Anksčiau augino daugiau avižų, tačiau dabar situacija pasikeitė – maistines avižas nesunku parduoti, o su pašarinėmis kyla problemų, nes jos pigios, supirkėjai nenori pirkti. „Mūsų rajone grikiai pradėti pjauti savaite, pusantros anksčiau. Kai važiuoji per rajoną, matai, kad beveik visi laukai nukulti. Ūkininkai stengėsi pasinaudoti palankiais orais, nes grikiai yra hidrofobinė kultūra, nukūlus juos iš karto reikia parduoti, kad nenukentėtų kokybė“, – aiškino S. Lebedis.

190 ha ūkį turintis šalčininkietis Valdemaras Andriuškevičius jau 10 metų kasmet sėja apie 30 ha grikių. Juos ūkininkas renkasi dėl sėjomainos ir dėl to, kad visų kultūrų javapjūtė nesukristų vienu metu. Be to, jo ūkio žemės yra vienos prasčiausių Lietuvoje, todėl reiklesnes kultūras būtų sunku auginti. „Šie metai nelabai geri. Kuliame apie 1 t/ha, o geresniais metais prikuldavome ir 1,5 t/ha. Grikiai yra gana įdomi kultūra, atrodo, kad jie jau sunoko, bet užeina lietus, o jei dar šilti orai pasitaiko, jie pražysta iš naujo. Tada atsiranda pilnų, tuščių ir žalių grūdų. Kitaip sakant, tada tenka pusiau žalius kulti, dėl to nukenčia kokybė. Žieminių rugių kūliau po kiek daugiau nei 4 t/ha, avižų – po 4,5 t/ha. Šiemet buvo daug tuščių avižų grūdų, bet kiekvienas laukas kitoks, tad vidurkį ištempė“, – apie derlių kalbėjo V. Andriuškevičius.

Anot Varėnos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko, rajono ūkininkų laukai nukentėjo nuo liepos mėnesį su dideliu vėju praūžusių liūčių. Važiuojant visur matyti pagulę grikių pasėliai, dėl to nuostolių išvengta nebus.

Varėnos r. Merkinės apylinkėse ūkininkaujantis Vytautas Raulonis ŪP minėjo, kad dalį jo grikių išguldė ir iškūlė lietus. Ūkininkas pasėlius buvo apdraudęs, todėl už dalį nuostolių jam buvo išmokėta kompensacija. V. Raulonis augina apie 100 ha grikių, o tai sudaro apie 15 proc. visų ūkyje auginamų kultūrų. „Grikius auginame sėklai, todėl parduosime tik pavasarį. Kainos dydis, kaip visada, priklausys nuo situacijos rinkose. Šiemet kuliame apie 1 t/ha, palankesniais metais derliaus būdavo dvigubai daugiau. Vidurkis visada būdavo apie 1,5 t/ha, o kas šiemet nutiko, net nežinau, kalta sėkla ar gamtos sąlygos“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Švenčionių r. ekologiškai ūkininkaujančio Petro Pošiūno ūkyje grikių užderėjo dar mažiau. „Grikiai gražūs, masės gana daug ir žydėjo gausiai, bet grūdų nėra. Kuliame tik apie 0,5 t/ha, tačiau užderėjusių grūdų kokybė nebloga. Geresniais metais kuldavome dvigubai ar net trigubai daugiau“, – džiaugėsi nors ir ne gausiu, bet kokybišku derliumi ūkininkas, kūlimą pradėjęs paskutinę rugsėjo savaitę.

P. Pošiūnas su šeima dirba apie 2 tūkst. ha, pusę žemės skiria grikiams. Žemės nėra derlingos, tad jose dažniausiai augina grikius ir avižas. Švenčioniškį, kaip ir daugelį kitų šalies ūkininkų, blogai nuteikia žemos javų supirkimo kainos. Už 1 t ekologinių grūdų moka panašiai kaip ir praėjusiais metais – apie 400 Eur. „Tokia kaina, kai derlius tik 0,5 t/ha, leidžia tik išlaidas padengti“, – tikino pašnekovas.

Grikiapjūtei tik ruošiasi

Onuškio k. (Rokiškio r.) gyvenantis ūkininkas Mantas Jočys su tėvais valdo 250 ha žemės. Šeimos ūkis šiemet šiai kultūrai skyrė penktadalį žemės – 50 ha. Grikius Jočiai renkasi kaip javus, augančius nederlingose žemėse. „Dar nepradėjome kulti, bet pasėliai atrodo gražiai. Jei orai bus palankūs, gal ir neblogo derliaus sulauksime. Praėjusieji metai, palyginti su šiais, buvo tiesiog tragedija. Kūlėme mažiau nei 1 t/ha, grikiai buvo labai žali ir šlapi, vanduo iš jų tiesiog bėgo, reikėjo papildomai investuoti į džiovinimą“, – praėjusius metus prisiminė M. Jočys.

Grikių augintojo supirkimo kainos nedžiugina, nes supirkėjai šiemet siūlo tik 280–300 Eur/t. „Užteks tų grikių, kad ir kiek užaugintume, iš Ukrainos priveš neaiškios kokybės, į kurią niekas nekreipia dėmesio, nors pas mus užaugintiems grūdams keliami labai aukšti reikalavimai. Su Ukraina nepakonkuruosi, visa Lietuva užpilta iš ten atvežtais grūdais, prie elevatorių stovi vilkikai su ukrainietiškais numeriais, o kai paklausi, tvirtina, kad nesuperka. Suprantame, kad reikia padėti, ten vyksta karas, bet mūsų ūkininkai irgi neturėtų dirbti veltui“, – kalbėjo ūkininkas.

M. Jočio nuomone, šiemet ir kitų javų grūdų kokybė gana prasta, supirkimo kainos žemos. Vasariniai javai Rokiškio krašte užderėjo prastai, maistinių avižų grūdai užaugo nedidelio svorio, tenka beveik už dyką atiduoti, žieminių kviečių frakcija prasta, rapsų pasėliai atrodė įspūdingai, bet užėjo kruša ir laukto derliaus neliko. „Šie metai – ne patys geriausi. Gamtos sąlygos nebuvo palankios, su tuo reikia susitaikyti, o kai kurie valdžios sprendimai dar labiau viską apsunkino“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Daugiau nei 90 ha ekologinio ūkio šeimininkas rokiškietis Vladimiras Lekandra grikius auginti pradėjo prieš septynerius metus. Šią kultūrą ūkininkas sėja ne kiekvienais metais. „Grikius sėju naujai išnuomotose žemėse, kad nepakeisčiau ekologinių grūdų statuso. Šiais metais pasėjau 11 ha. Apie derlių kalbėti dar anksti, nes jie tebeauga. Kulsime pačioje rugsėjo pabaigoje. Bet laukų vaizdas džiugina akį, atrodo, kad derlius turėtų būti geras, jei tik orai nesuges ir galėsime laiku nuimti“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo ūkininkas.

„Supirkimo kainos, palyginti su ankstesniais metais, siūlomos nedidelės, nors aukštesnės negu kitų javų. Mes, ūkininkai, jų nepakeisime. Kainų negalime reguliuoti nei pirkdami, nei parduodami, ne mes, bet mums pasako kainą ir turime su tuo taikytis“, – pabrėžė ūkininkaujantis ugniagesys V. Lekandra.

Jaučia spaudimą iš Rytų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.