Grįžus prie žemės – dangus prašvito

Pateikia kitaip

„Norint gerai gyventi kaime, nebūtina turėti daug žemės. Jei jos turite mažai, visus metus auginkite petražoles, krapus.

Na, ir kas, kad šildyti šilt­namį brangu. O kiek kainuoja petražolės, krapai? – atsakydama į „Ūkininko patarėjo“ klausimą, ar nėra vis sunkiau pragyventi iš šeimos ūkio, kai brango energetika, trąšos, mintija O. Vansevičienė. – Jei nesiseka parduoti užaugintų daržovių, kitų produktų, nevalia nuleisti rankų. Reikia stengtis šią problemą išspręsti, pavyzdžiui, įkurti parduotuvę arba stebėti rinką ir kitaip jai pateikti produkciją. Mes svogūnus ir česnakus pateikiame rinkai nuluptus, marinuotus, raugintus, brandintus.“

Moters vyras priduria, kad svogūnus, česnakus superka ir iš aplinkinių gyventojų – ne tik patys augina. Juos, nuluptus, jau dvejus metus tiekia viešojo maitinimo ir kitoms maisto produktus gaminančioms įmonėms, kurios taupo darbo užmokestį. Anksčiau per dieną nulupdavo 100 kg svogūnų, dabar jų nulupa 1 100 kg. Be to, iš svogūnų daro kremus, užtepėles, padažus, ir viską – parduoda. Ūkyje dirba 7–8 samdomi žmonės, vasarą – dvigubai daugiau. Jie ravi, renka akmenis.

Pasak sutuoktinių, jie stengiasi gaminti kokybiškus maisto produktus. „Gamindami nenaudojame sintetinių maisto priedų. Palyginkite konservų fabriko ir „Zavišinės dvaro“ užtepėles. Fabrikinių sudėtyje – česnakų milteliai arba 2 proc. avokadų miltelių, o  mūsiškių – česnakai, ne jų milteliai, arba 80 proc. avokadų, ne jų miltelių“, – tikina jie.

Ten srūva laimė

Iš kur kyla O. ir V. Vansevičių optimizmas, sušvintąs lyg saulė pro debesis pirmiausia, kai žmonės, bendraudami su jais, užsimena apie esamas ar galimas ūkininkavimo, kitas problemas? „Optimizmas kyla ieškant ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir realizavimo naujovių, pavyzdžiui, vykstant į muges. Užauginti česnakų ir galvoti, ką iš jų padaryti ir kaip realizuoti, – viena iš sudėtinių mano ir žmonos optimizmo dalių. Jei ūkininkaudamas netikėsi tuo, ką darai, ir neisi pirmyn ieškodamas naujovių, išeities iš keblios situacijos, teks laidoti ūkį, – svarsto V. Vansevičius. – Aš ir žmona esame pilni optimizmo ir todėl, kad auginame du mažus – 6 ir 8 metų – vaikus, gyvi mūsų tėvukai, atėjo pavasaris, bunda gamta, tuoj sodinsime bulves, svogūnus, iš žemės lįs česnakai. Vieversėlis čirens, kai žemę arsiu... Kai rudenį rauname svogūnus, atskrenda gandrai su vaikais ir moko juos varlinėti, peliauti, kurmiauti... Džiaugsmas yra tai stebėti, gamtos supamiems dirbti, gyventi. Dabar, kai kalbu, saulė vaduojasi iš rūko. Ji dovanoja daug optimizmo. Ar laimė slypi vien piniguose? Ne. Laimė – kai esi kam nors reikalingas.“

Jis ŪP tikina – su žmona nė dienos nesigailėjo, prieš 9 metus pabėgę iš Vilniaus į Kėdainių rajoną, iš kurio yra kilęs, o vaikystė prabėgo prie žemės. V. Vansevičius prisimena – tėvas sakydavęs, kad jei bus blogai, sunku, reikia pasidaryti šiltnamį, pasodinti agurkų, parduoti juos turguje, ir – bus gerai. Be to, ir Biblijoje parašyta, kad reikia padėti sau, tada ir Dievas padės.

Kartu dirba, gyvena

Vilniuje Vigilijus vadovavo statybos, Olga ؘ– valymo įmonei. „Nuolatinė skuba, kamščiai gatvėse. Žmonės vaikus kelia 5–6 val., kad spėtų prieš darbą nuvežti į darželį, mokyklą. Paskui skuba juos pasiimti, vežti į būrelius. Būdavo, savaitgalį vykstame į kaimą pas tėvus, o grįžę vėl neriame į pasiutusią skubą. Su žmona norėjome, kad mūsų vaikai matytų, kaip visi kartu gyvename, dirbame, atostogaujame“, – priežastis, paskatinusias palikti Vilnių ir ūkininkauti prosenelių žemėje Zavišinės kaime, mini V. Vansevičius.

„Ūkininkauti pradėjome nuo 0,5 ha. Paskui ūkį išplėtėme iki 6 ha, šiemet jis padidės iki 40 ha. Didžioji dalis „Zavišinės dvare“ auginamų daržovių – svogūnai ir česnakai. Šiemet auginsime ir patisonų, cukinijų bei grąžinsime Lietuvos žmonėms jų šaknis – maždaug 3 ha derės ropės. Manau, jas paims prekybos tinklai“, – pasakoja V. Vansevičius.

Anot jo, Zavišinės kaime buvo didiko Zavišos dvaras. Dabar jo teritorijoje – ūkininkų sodyba. Todėl ūkį pavadino „Zavišinės dvaru“. Zaviša supiršo savo krikšto dukterį Lenkijos karalaitę Jadvygą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, būsimuoju karaliumi Jogaila.

Gaila ir gėda

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 35, 2023 m. kovo 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.