Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Grūdai – vietoj šovinių ir bombų

2024/03/26


Vis daugiau šalių ima griežčiau kontroliuoti grūdų pervežimus, taip siekdamos pažaboti Rusijos siekius dominuoti pasaulinėje grūdų rinkoje. Analitikai jau pripažįsta, kad sumaištį kelia ne ukrainietiški grūdai, kaip vis dar dažnai teigiama, o Rusija, padidinusi grūdų, ypač kviečių, eksporto apimtis ir dempinguojanti kainas, nes ir grūdus Rusija laiko ginklu, galinčiu paveikti geopolitinę situaciją pasaulyje, ypač šalyse, kurios priklauso nuo grūdų importo.

Tikrina kiekvieną krovinį

Pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą. Artimiausiu metu numatoma dar sugriežtinti kontrolę ir tikrinti per Lietuvą vežamų grūdų kilmę. Kol kas tikrinami tik pašariniai grūdai, o patikra maistiniams grūdams turėtų įsigalioti kiek vėliau.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sugriežtinta iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė didelės praktinės naudos neturės, nes tokių grūdų beveik nėra, tačiau tai yra solidarumo ženklas. „Praktinės naudos labai didelės nebus, nes tų grūdų praktiškai nėra – mes rugių, kviečių importo iš Rusijos ir iki šiol neturėjome, galbūt grikių kažkiek. Tačiau tai yra solidarumo ženklas, kadangi per kaimynines šalis – per Rygos uostą, Rusijos ir Latvijos pasienį – grūdų keliauja daugiau. Mes ir pasienio su Rusija nelabai turime, išskyrus Kaliningrado sritį, bet tranzitas į jį turi specialų režimą“, – aiškino I. Šimonytė.

Privertė realybė

Lietuva griežtesnės per Lietuvą gabenamų grūdų kontrolės ėmėsi po to, kai Latvija uždraudė rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų ir pašarų importą. Tiesa, draudimas nėra taikomas grūdams ir grūdų produktams, tranzitu vežamiems į kitas ES valstybes nares. Tokį sprendimą Latvijos parlamentas priėmė paskubomis, reaguodamas į Latvijos ūkininkų reikalavimus uždrausti grūdų ir grūdų produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Mat praėjusiais metais saulėgrąžų sėklų išspaudų gyvūnų pašarams importas iš Rusijos siekė 275,315 tūkst. t, o 2022 m. sudarė 234,796 tūkst. t, kukurūzų pernai importuota 237,092 tūkst. t, o 2022 m. – 140,808 tūkst. t, runkelių importas pernai siekė 173,129 tūkst. t, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2022 m., kai jų buvo importuota 87,786 tūkst. t. Tranzitas iš Rusijos 2022 m. sudarė 1 706,017 tūkst. t grūdų ir grūdų produktų, o pernai – 2 587,628 tūkst. t.

Praėjusių metų gruodžio pradžioje Latvijos bendrovės „Agro Balticum“ savininkas Gatis Auzinš Latvijos socialiniuose tinkluose išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti vagonai galimai su rusiškais grūdais netoli Latvijos ir Rusijos sienos, šalia Rezeknės miesto. Komentuodamas tai, ką matė, verslininkas minėjo, kad vos per vieną dieną Rygos kryptimi nuvažiavo 205 vagonai su rusiškais ženklais ir, tikėtina, su rusiškais grūdais. Situacija buvo sunkiai suvokiama – Latvija ne tik remia Rusijos ekonomiką karo metu, bet Rusija dar ir grasina Latvijai bei kitoms Baltijos šalims. O pelnas, gautas pardavus grūdus pasaulinėje rinkoje, galiausiai naudojamas finansuoti naujoms bomboms ir raketoms, kurios bus paleistos į Ukrainą.

„Kol kas dar sunku pasakyti, koks nuo šio mėnesio pradžios įvesto draudimo poveikis rinkai – praėjo dar per mažai laiko. Tačiau neabejoju, kad rusiškų žemės ūkio produktų tikrai sumažės“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė G. Auzinš. Anot jo, įsigaliojus draudimui, grūdų ir kitų žaliavų – pieno, mėsos – perdirbėjai jau pradėjo kur kas įdėmiau sekti perkamos žaliavos kilmę, kad ji nebūtų atgabenta iš Rusijos ir Baltarusijos. „Verslas nusiteikęs gana patriotiškai ir nenori savo pinigais remti valstybių agresorių“, – tikino pašnekovas.

Už dar platesnius ribojimus

Lietuvos premjerė I. Šimonytė teigė, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų svarstyti draudimą įvežti į ES ne tik rusiškus ir baltarusiškus grūdus, bet ir kitus maisto produktus. Nes ES nėra maisto produktų trūkumo, kad reikėtų juos įsivežti iš karą vykdančių ar remiančių valstybių. „Tranzitas yra kitas reikalas. Tranzito buvo šiek tiek daugiau, tad jau dabar įvestas sugriežtinimas gali paveikti norą vežti tranzitu per Lietuvos teritoriją, bet kiekiai ir tranzito buvo labai maži“, – pastebėjo premjerė.

G. Auzinš tikinimu, Latvijos vyriausybė taip pat neneigia galimybės uždrausti ir rusiškų bei baltarusiškų žemės ūkio produktų tranzitą. Tiesa, viena ji to daryti nenorinti – tam reikalingas bendras ES institucijų sprendimas. „Jei Lietuva pritartų tokiam tranzito draudimui, tą padarytų Estija, Latvija, gal dar ir Lenkija, tai jau būtų nemenka šalių koalicija, kurios nuomonė gal jau ir turėtų kokią nors įtaką ES mastu“, – vylėsi G. Auzinš.

Lietuvos Seimui pritarus rezoliucijai uždrausti rusiškus grūdus visoje ES, EK jau vertina galimybę įvesti žemės ūkio produktų importo iš Rusijos apribojimus. Tai paskelbė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio, EK pirmininkės požiūris rodo, kad aukščiausi ES vadovai Rusijos grėsmes ir įtaką vertina adekvačiai. „Vadinasi, Briuselis girdi ir Lietuvos balsą. Baltijos šalys ir Lenkija – dabar esame tas sveiko proto patarėjas didiesiems partneriams Vakaruose, kaip atlaikyti ne tik karines, bet ir ekonomines Rusijos grėsmes“, – teigė V. Pranckietis. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija trečiadienį jau paragino EK uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES.

Ukrainos grūdų eksportas atsigauna

Ukraina priaugina daug daugiau grūdų, nei pati sunaudoja, todėl didelė jų dalis skiriama eksportui. Nepaisant jau trečius metus vykstančio karo, Ukraina jau kurį laiką į užsienio šalis eksportuoja nemenkus kiekius grūdų. Šios tendencijos stebimos nuo praėjusių metų rugpjūčio. Kaip skelbia agentūra „Reuters“, bendri Ukrainos kukurūzų ir kviečių eksporto 2023–2024 m. įverčiai nuo rugpjūčio padidėjo 35 proc. (10,5 mln. t), nors grūdų gamybos įverčiai augo tik 9 proc. (4,4 mln. t). JAV žemės ūkio departamentas (USDA) penktadienį penktą mėnesį iš eilės padidino Ukrainos kviečių eksportą 2023–2024 m., o kukurūzų eksportą –  antrą mėnesį iš eilės. Skaičiavimų istorija rodo, kad didėjanti eksporto perspektyva yra susijusi su geresniais nei tikėtasi tiekimo rezultatais, o ne su didesniu derliumi – Ukraina sėkmingai valdo savo Juodosios jūros transporto koridorių nuo rugpjūčio, po to, kai Rusija liepą pasitraukė iš pirminės iniciatyvos, nepaisant nuo to laiko įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą. O šį vasarį Ukraina fiksavo rekordinį visų prekių eksporto kiekį. Net trečdalį eksporto pertekliaus sudarė kukurūzų eksportas, kuris, palyginti su 2022–2023 m., patrigubėjo.

Per penkerius ekonominius metus iki karo Ukraina eksportavo vidutiniškai 79 proc. savo metinio kukurūzų ir 67 proc. metinio kviečių derliaus. 2021–2022 m., pirmaisiais karo metais, eksportas labai krito, o augti pradėjo tik 2022 m. Ir ne tik grūdų, bet ir kitokių produktų. Pagal vertę kukurūzai, kviečiai ir sėklų aliejai jau 2022 m. sudarė beveik 32 proc. viso Ukrainos eksporto. Pridėjus miežių, saulėgrąžų sėklų, sojų pupelių ir rapsų eksportą, ši dalis padidėja iki 41 proc., palyginti su 31 proc. 2021 m.

Nepaisant karo, didinti grūdų eksporto apimtis Ukrainai leido ne tik galimybė juos išgabenti Juodosios jūros koridoriais, bet ir pastaruosius dvejus metus išaugęs grūdinių kultūrų derlius. Vien tik kukurūzų ir kviečių derlius kartu sudėjus per pastaruosius dvejus metus buvo beveik 22 mln. t didesnis, nei buvo prognozuota iš pradžių.

Nepaisant jau trečius metus vykstančio karo, Ukraina jau kurį laiką į užsienio šalis eksportuoja nemenkus kiekius grūdų. Šios tendencijos stebimos nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Priskiria mitams

Jau kurį laiką Lenkijos ūkininkai yra nusivylę grūdų supirkimo kainomis. Kaip skelbia portalas Farmer.pl, praėjusių metų kovą supirkėjai už 1 t kviečių mokėjo po 231 Eur, o šiemet moka tik 167 Eur, kai kuriose šalies vietovėse – ir dar mažiau. Rapsus pernai kovą pirko po 487 Eur/t, šiemet – 398 Eur/t, o išankstinėse šių metų derliaus rapsų sutartyse kaina svyruoja nuo 385 Eur/t iki 422 Eur/t.

Lenkijos „InfoGrain“ žemės ūkio rinkų analitikas Miroslawas Marciniakas savo tinklaraštyje kartą paneigė iki šiol vyravusią nuomonę, kad dėl situacijos Lenkijos grūdų rinkoje yra kaltas didžiulis grūdų importas iš Ukrainos. Anot analitiko, tokie kaltinimai nėra pagrįsti jokiais statistiniais duomenimis. O šie rodo, jog per pirmuosius du šių metų mėnesius per Ukrainos ir Lenkijos valstybinę sieną į Lenkiją buvo įvežta 515 tūkst. t grūdų ir aliejinių augalų sėklų. Iš šio kiekio importas į Lenkiją siekė tik 24,3 tūkst. t – importuota 23,3 tūkst. t sojų pupelių ir 723 t miežių. Visa kita per Lenkiją keliavo tranzitu. Didžiausi Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų, tranzitu pervežtų per Lenkiją, gavėjai buvo Vokietija (195,4 tūkst. t), Nyderlandai (58,3 tūkst. t), Lietuva ir Latvija (21,8 tūkst. t).

„Gerokai išaugęs Ukrainos grūdų eksportas per Juodosios jūros uostus, grūdų tranzitas iš šios šalies per Lenkiją artimiausiais mėnesiais gerokai praranda patrauklumą“, – analizėje pabrėžė M. Marciniakas. Anot jo, pakitusią situaciją rodo ir grūdų perkrovimo Lenkijos jūrų uostuose mastai. Per pirmuosius du šių metų mėnesius perkrovimo pajėgumai buvo išnaudoti tik 60 proc. – eksportas sudarė 534 tūkst. t sausį ir 566 tūkst. t vasarį. Ukrainos grūdų ir aliejinių augalų sėklų (daugiausia kukurūzų) per sausį ir vasarį buvo eksportuota apie 205 tūkst. t.

grūdai

Rusijos įtaka

Kinijos importuotojai atšaukė arba sustabdė maždaug 1 mln. t kviečių iš Australijos pirkimą. Šio sprendimo priežastys yra augančios pasaulio grūdų atsargos ir kviečių kainų mažėjimas pasaulinėse rinkose. Jo vertė yra mažiausia per 3,5 m., paskelbė portalas Politico.eu.

Kinija yra didžiausia pasaulyje kviečių importuotoja, o jos apetitas grūdams nuo praėjusių metų išaugo dėl nepalankių oro sąlygų, kurios pakenkė vidaus gamybai. Po dvejų metų sustabdymo kviečių importas iš JAV prasidėjo 2023 m. pabaigoje. Tačiau Australija išlieka didžiausia grūdų eksportuotoja į Kiniją, o kviečių importas iš Australijos 2022–2023 metais sudarė apie 12 mln. t – daugiau nei pusę Kinijos kviečių importo. Kitos svarbios Kinijos partnerės yra Kanada ir Prancūzija.

Kaip skelbia portalas, pastaruoju metu grūdų rinkoje kilo daug sumaišties. Rusija, pirmaujanti kviečių eksporto „žaidėja“, norėdama atsikratyti savo atsargų, pradėjo tvindyti pasaulinę rinką pigiais kviečiais. Kinija, iki šiol pasirašiusi sutartis su Vakarų pardavėjais, sustabdė arba atšaukė planuotus pirkimus iš Australijos, tikriausiai tikėdamasi mažesnių kainų iš Rusijos eksportuotojų arba vildamiesi užfiksuoti mažesnes kainas.

2024 m. Čikagos biržoje kviečių ateities sandoriai krito daugiau nei 14 proc. – iki žemiausio lygio nuo 2020 m. rugpjūčio. Remiantis JAV žemės ūkio departamento prognozėmis, Rusija šiemet eksportuos rekordinį kiekį – 51 mln. t – kviečių. Pernai kviečių eksportas siekė 47,5 mln. t.

Visą dėmesį skirdamos Ukrainos importui, kelios ES šalys ir toliau naudojosi pigia Rusijos produkcija. Ispanija, Italija ir Prancūzija yra nuolatiniai Rusijos grūdų pirkėjai.

 

BNS, ŪP informacija

Redakcijos ir freepik.com nuotraukos

Dalintis
2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...
2024/04/24

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje: EK įžvalgos

Šiandien Komisija paskelbė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) įgyvendinimo maisto tiekimo grandinėje ataskaitą. 2019 m. priimta vadinamąja apsaugos nuo NPP direktyva draudžiama 16 praktikų, kurios gali turėti žalingą povei...
2024/04/24

Kuo daugiau uždaroma bankų skyrių – tuo didesni pelnai

„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja!“ (J. V. Goethe, Mefistofelio sparnuota frazė dramoje „Faustas“) Lietuvos komerciniai bankai, žarstantys įspūdingus pelnus, regionuose uždaro skyrius, gyventojai lieka be...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

VMVT kviečia diskusijai: kodėl geriausią žmogaus draugą kaustome grandinėmis?

Balandžio 24 dieną minima Šuns diena. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tokios progos minėjimas skatina atkreipti dėmesį į problemas, keisti požiūrį į augintinius ir elgesį su jais. Anksčiau šuo bu...
2024/04/24

Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduod...
2024/04/24

LSA kategoriškai nepritaria siūlymui įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę

Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį. Taip Lietuvos savivaldyb...